Vikūnų piliakalnis

Vikūnų piliakalnis arba Kaupčius – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Vikūnų, Babtų seniūnija. Pasiekiamas keliu Panevėžiukas – Josvainiai prieš Aluoną pasukus į dešinę rytų kryptimi ir pavažiavus 320 m, yra 50 m į rytus už apleistos sodybos.

Piliakalnis įrengtas lygioje vietoje supiltoje kalvelėje Aluonos dešiniajame krante, 300 m į vakarus nuo Nevėžio dešiniojo kranto. Aikštelė ovali, orientuota rytų – vakarų kryptimi, 4 m ilgio, 8,5 m pločio, iš visų pusių apjuosta 0,5­-1,5 m aukščio (vakarų pusėje), 8 m pločio pylimo. Šlaitai vidutinio statumo, 4 m aukščio.

Aikštelė apgadinta palei pylimą iškasus duobę, kurios šonuose matyti apdegusio molio. Piliakalnis dirvonuoja, jame auga beržas.

Istorija

“Kaip gi atsirado čia šis piliakalnis? Kada? Apie tai papasakojo Vikūnų kaimo gyventojas K. Buivydas. Piliakalnis atsiradęs dar 1812 metais. Tuo metu šiomis vietovėmis praėję prancūzų armijos likučiai, vadovaujami generolo. Prie Aluonos upelio generolas žuvo. Kareiviai, pagerbdami savo mylimą vadą, kepurėmis supylė šį piliakalnį, kuris išliko iki mūsų dienų. Buivydas pasakojo, kad praėjus bent šimtui metų nuo piliakalnio atsiradimo, vietinis dvarininkas čia įrengė rūsį daržovėms. Piliakalnis buvo geroje vietoje, prie Nevėžio. Vasarą dvarininkas baržomis daržoves gabendavo į Kauną. Rūsys buvo užmūrytas, ant viršaus užpiltas storas žemės sluoksnis. Ir šiandien piliakalnio viršus įdubęs, Vaikščiojant girdimas plytų dunksėjimas. Šis pasakojimas gal arčiau tikrovės. Daug praėjo metų nuo piliakalnio atsiradimo. Tik lieknas berželis ir laukinė obelis šlama piliakalnio viršūnėje”.

Piliakalnis datuojamas XIV a.

Piliakalnyje lokalizuojamas bajoro Ivano namas, kurį kryžiuočiai sudegino 1365 m.

Padavimai ir legendos

Pagal padavimą, Vikūnuose gyveno ūkininkas. Jis turėjo 3 sūnus. Vienais metais jo bulvių lauką kažkas naktimis išrausdavo. Siunčia ūkininkas vyriausią sūnų, saugoti lauko. Tačiau šis užmigo, o ryte rado bulves išraustas. Kitą naktį eina į lauką vidurinysis sūnus. Bet ir jam nepavyko sugauti vagies. Trečią naktį tėvas siunčia jaunėlį. Šis paryčiais išgirdo triukšmą ir pamatė lauke didžiulį šerną. Jį užmušė ir užkasė toje vietoje, kur dabar yra piliakalnis. Savo forma dar šis piliakalnis panašus į šerną.