Alantos piliakalnis

Alantos piliakalnis

Alantos piliakalnis arba Pakalnė – buvęs piliakalnis Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, prie buvusio Drobiškių kaimo, netoli Alantos, Alantos seniūnija.

Piliakalnis buvo įrengtas apie 100 m ilgio pailgoje kalvoje, iš šiaurės, rytų ir pietų apjuostoje šlapių pievų. Aikštelė buvo keturkampė, pailga rytų-vakarų kryptimi, apie 40 m ilgio ir 15-20 m pločio, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta daug anglių. Šlaitai vidutinio statumo, 5-6 m aukščio.

XX a. pradžioje piliakalnyje pradėjus kasti žvyrą, iki aštuntojo dešimtmečio jis beveik sunaikintas. Išliko tik dirvonuojančios apatinės šlaitų dalys. Kalvos viršuje buvo pastebimas kultūrinis sluoksnis.

1999 m. Arūnas Strazdas piliakalnio liekanose ištyrė 40 m² dydžio plotą, kultūrinio sluoksnio nerado. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – I tūkstantmečio pradžia.

Istorija

Pirmą kartą paminėtą Alantos piliakalnį sutinkame XIX a. pabaigoje. F. Pokrovskis nurodo, kad už pusės varsto nuo Alantos Pakalnės (“Dolnoj Ovanty”) kaimo yra 70 sieksnių ilgio pylimas (“vai”). Iš abiejų pusių jį supa nedidelės pelkės. Gyventojai piliakalnio atsiradimą sieja su švedais (Pokrovskij F. Archeologičeskaja karta Kovenskoj guberniji.-Vilno, 1899.-P.105).

Vėliau piliakalnis aprašomas II klasės mokinės Febronės Sabaliauskaitės laiške. Laiško data neaiški, tačiau galima teigti, kad jis rašytas P. Tarasenkai III-ame dešimtmetyje, dar prieš pasirodant P. Tarasenkos knygai “Lietuvos archeologijos medžiaga”. Šiame laiške pirmą kartą paminėtas ir piliakalnio dydis. Nurodoma, kad jis yra 15 m aukščio ir 40 m ilgio. Toliau rašoma, kad iš trijų pusių piliakalnį supa raistai, o iš ketvirtosios pusės jis susisiekia su dirva, kad žmonės iš piliakalnio ima žvyrą ir randa anglių, o seniau piemenys radę kažkokį nedidelį juodą akmenį, kuris uždegtas gerai degęs. Be to, F. Sabaliauskaitė rašo, kad žmonės pasakoję, jog prieš I-ąjį pasaulinį karą buvo atjojęs kažkoks žmogus ir prašęs gyventojų padėti piliakalnį iškasti, tačiau šie nesutikę (Valstybės archeologijos komisijos medžiaga.-B.62.-P.7O).

1928 m. piliakalnį pamini ir P. Tarasenka. Jis tik pakartoja F. Sabaliauskaitės laiške apie piliakalnį pateiktus duomenis, nurodydamas, kad į pietus nuo Alantos – Pakalnės kaimo yra 15 m aukščio ir 40 m ilgio piliakalnis, kuris iš trijų pusių apsuptas pelkės, o iš ketvirtos – atsiduria į lauką. Kasant piliakalnyje žvyrą, aptinkama daug anglių (P. Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928.-P.92).

Alantos nuovados viršininko S. Dambravos 1935 m. gruodžio 29 d. užpildytoje anketoje nurodoma, kad piliakalnis, kasant žvyrą, jau sunaikintas. Likę tik žvyro duobės, kurias matininkas, skirstydamas kaimą į viensėdžius, palikęs bendroje viso kaimo nuosavybėje. Be to, S. Dambrava girdėjęs, kad prieš 65 m. kažkoks Kiaušas radęs didelį gabalą gintaro, kurio dalį sunaikinęs, o kitą pardavęs kokiam tai žydui (Valstybės archeologijos komisijos medžiaga.-B.62.-P.62).

1936 m. birželio 12 d. piliakalnį aplankė P. Tarasenka. Jo užpildytoje anketoje nurodoma, kad piliakalnis apgadintas kasant žvyrą, likusi tik rytinė jo dalis ir šiaurinis šlaitas. Pats P. Tarasenka kultūrinio sluoksnio nepastebėjo, tačiau girdėjo pasakojant, kad buvo randama anglių ir juodos žemės. P. Tarasenka daro išvadą, kad piliakalnis mokslinės medžiagos nebeturi, tačiau siūlo uždrausti kasti žvyrą ir pavesti piliakalnį globoti vietos šaulių būriui ir Alantos mokyklai, leidžiant jiems piliakalnį apsodinti ir įrengti jaukų gojelį. Anketoje P. Tarasenka pateikia ir piliakalnio išmatavimus. Jis nurodo, kad piliakalnį sudaro siauras 180 m ilgio, 40 – 50 m pločio prie pagrindo ir 5 – 7 m aukščio kalvos kyšulys. P. Tarasenka teigia, kad piliakalnis iš rytų į vakarus ėjo vis aukštyn ir buvo sudarytas iš trijų , viena už kitą aukštesnių dalių. (Valstybės archeologijos komisijos mcdžiaga.-B.62.-P.61). To paties lankymo metu P. Tarasenka atliko piliakalnio topografinius apmatavimus ir jį nufotografavo. P. Tarasenkos sudarytas piliakalnio planas M 1 : 500 pateiktas Valstybės archeologijos komisijos medžiagoje (B.62.-P.73). Ten pat yra ir mažytė neinformatyvi nuotrauka (B.62.-P.74).

P. Tarasenka yra pateikęs dar vieną piliakalnio aprašymą. Čia jis pakartoja savo 1936 m. užpildytos anketos duomenis, pridėdamas tik tai, kad 1910 – 1912 m. piliakalnyje dar buvo matomi anglies bei degėsių sluoksniai. Šalia šio aprašymo yra ir piliakalnio planelis M 1 : 1000. (Aluntos kaimo piliakalnio aprašymas, 4 brėžiniai.- Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraštynas.-F.235-8.).

G. Pakalnis, Traupio vid. mokyklos direktorius, 1964 m. Alantos piliakalniui užpildė archeologinio paminklo pasą (pasas saugomas KPC Archeologijos skyriuje). Tiesa, pase klaidingai nurodyta, kad piliakalnis yra Pakryžės kaime. Aprašydamas piliakalnį, G. Pakalnis nurodo, kad jis yra 120 m ilgio, 15 m pločio ir 15 m aukščio. G. Pakalnis piliakalnio aukštį stipriai padidino (tikriausiai tiesiog nurodė P. Tarasenkos knygoje “Lietuvos archeologijos medžiaga” pateiktą piliakalnio aukštį), o kaip plotį nurodė tik vieno geriau išlikusio šiaurinio šlaito pagrindą.

1970 m. piliakalnį žvalgė bendra Lietuvos istorijos instituto ir Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos ekspedicija. V. Daugudis šio žvalgymo ataskaitoje nurodo, kad piliakalnis, tai apie 83 – 100 m ilgio ir 15 – 23 m pločio neaukšta kalva, kuri beveik visai sunaikinta imant žvyrą. Be to, V. Daugudis nurodė, kad tuo metu piliakalnis buvo įrašytas į respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą, todėl jis piliakalnį siūlė išbraukti iš šio sąrašo ir, gal būt, palikti tik vietinės reikšmės sąraše (V. Daugudis. 1970 05 29 – 06 27 archeologinių paminklų, esančių Anykščių, Molėtų, Rokiškio ir Utenos rajonuose žvalgymo duomenys.- KPC A.-F.27.-Ap.l.-B.15.-P.12-13). A. Tautavičius to paties žvalgymo ataskaitoje nurodo, kad piliakalnis buvęs mažo upelio krante pailgame rytų – vakarų kryptimi 5 – 6 m aukščio ožnugaryje. Išlikę tik ožnugario šlaitai arčiau pašlaitės. Daroma išvada, kad piliakalnis visu 100% sunaikintas (A. Tautavičius. 1970 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Molėtų, Širvintų, Ukmergės, Anykščių, Utenos rajonuose ataskaita.-KPC A.-F.7.-Ap.l.-B.140.-P.20).

Remiantis šio 1970 m. žvalgymo duomenimis, piliakalnis nebepateko į 1972 m. patvirtintus archeologijos paminklų sąrašus.

Piliakalnis paminėtas ir Lietuvos archeologijos atlase (LAA.-T.2.-P.26-27). Jis aprašytas remiantis 1970 m. žvalgymo duomenimis.                                                                 .

1978 m. piliakalnį, žvalgydama Molėtų rajono archeologijos paminklus, aplankė Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. Piliakalnio aprašymas neišliko.

1991 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras. Tuo metu piliakalnio vieta buvo pažymėta ūkio šviesoraštyje ir eilinį kartą konstatuota, kad piliakalnis archeologinės vertės nebeturi (A. Strazdas. 1991 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Molėtų rajone ataskaita.-KPC A.-F.-Ap.l.-P.lO-ll).

Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija 1993 02 17 nutarimu Nr. 01-8- zo3 piliakalnį įtraukė į laikiną istorijos ir kultūros paminklų apskaitą. Įtraukimo pagrindu nurodyta piliakalnio paminėjimas literatūroje (Pokrovskij F. Archeologičeskaja karta Kovenskoj guberniji; P. Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga; Lietuvos archeologijos atlasas) ir Utenos apygardos kultūros paveldo inspekcijos viršininko A. Liogės teikimas).