Aniškio piliakalnis

Aniškio piliakalnis

Aniškio piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis Alytaus rajone, Alytaus seniūnijoje, netoli Aniškio ir Arminų I kaimų. Piliakalnis yra netoli Gudelių ežero, bevardžio upelio kairiajame krante. Pasiekiamas keliu Luksnėnai–Ūdrija prieš Gudelių ežerą pasukus į pitvakarius kairėn keliu link Vardos ir už 450 m paėjus į mišką 400 m į pietryčių kryptimi, yra miško 36 kvartalo šiaurės vakarų dalyje, kitapus upelio, 20 m į šiaurę nuo miško palaukės. Piliakalnis minimas ir Arminų vardu.

Piliakalnio aikštelė buvo pailga šiaurės – pietų kryptimi, didžioji jos dalis nuplauta upelio. Piliakalnio šlaitai į upelį apardyti, statūs, 15 m aukščio, apaugę lapuočiais medžiais. Išlikusi dalis – 3,5 m ilgio, 13 m pločio. Aikštelės pietinėje pusėje iš molio supiltas 20 m ilgio, 6 m aukščio, 20 m pločio pylimas, kurio išorinis 8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 1,5 m gylio, 7 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne griovį, už kurio supiltas antras 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Pašlaitėje prie upelio rastos suskilusios trinamosios girnos. Apaugęs lapuočiais medžiais.

Į pietvakarius ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra 1,5 ha papėdės gyvenvietė, kurios kultūriniame sluoksnyje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos su įrėžtais lygiagrečiais grioveliais, cilindrinis verpstukas.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu – II tūkst. pradžia. Atidesnis žvalgymas rodo, kad Aniškio piliakalnis yra tik dalis (apsauginis pylimas) buvusio piliakalnio. Buvusi už pylimo aikštelė išplauta upelio ir nugriuvusi.

Spėjama, kad Aniškio piliakalnis buvo supiltas kulto reikalams. Bet aptinkami senovės geležiniai ginklai leidžia spėti jį tarnavus gynybos reikalams.

Legendos ir padavimai apie Aniškio piliakalnį

Aniškio piliakalnio gilų senumą rodo ir išlikę padavimai. Žmonės pasakodavę, kad viršum Aniškio piliakalnio buvusi pastatyta bažnyčia, kuri įsmegusi į žemę. Tos bažnyčios varpų skambėjimą dar ilgai būdavo galima girdėti Pluvijos, Gudelių ir kituose aplinkiniuose ežeruose.

Informacija apie Aniškio piliakalnį literatūroje:

Aniškių piliakalnis

Suv. red., Kalvarijos pav., Balkūnų val., palivarkas Aniškiai.

Aniškių piliakalnis stovi krašte miško. Nuo šiaurių šalies pamatas jo lytisi su plačia žemuma; nuo rytų teka upelis, kuris vasaros laike išdžiūsta; anapus upelio tęsiasi kalva, kuri stačiu krantu remiasi į upelį; nuo pietvakarų šalies piliakalnį apjuosia sausa grabe, už kurios prasideda lygi kalva. Pavidalas piliakalnio yra pailgas nuo šiaurvakarų į pietrytus. Kokio pavidalo buvo jo viršūnė, sunku dabar sužinoti, nes iš visų šalių ji jau nubirus, o ypač nuo šiaurvakarų šalies; jeigu spręsti iš dabartinės jos išvaizdos, tai galėjo ji turėti elipsos pavidalą, bet be įdubimo, kurį randame ant viršūnių kitų piliakalnių panašios išvaizdos. Ilgumas lygumos ant viršųnės piliakalnio išneša 14 metrų. Aukštumas piliakalnio siekia 27 metrų.

Visas piliakalnis yra apaugęs medžiais ir krūmais. Kalno pylime daugiausia yra molio, todėl ant jo tarpiai auga užuolai, klevai, liepos ir šermukšniai.

Nubirusiame šiauriniame šone piliakalnio randasi molinės šukės ir anglis.

Šitas kalnas tapo nupiltas tikėtinai tikėjimiško kulto tikslui, nes apginimui nuo neprietelių jis negalėjo tarnauti, kaipo menko didumo ir neturintis ant savo viršūnės jokių žymių, galėjusių tarnauti apginimui.

Yra liaudies padavimas, jog ant jo buvo bažnyčia, kuri nuėjo skradžiai žemę, o varpų atbalsį ir dabar laikas nuo laiko galima girdėti gretimuose ežeruose. Taigi šitas padavimas nurodo piliakalnio tikslą, kuriam jis buvo supiltas.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 21-22