Baluošos piliakalnis

Baluošos piliakalnis

Baluošos piliakalnis – piliakalnis Švenčionių rajono savivaldybėje, į pietryčius nuo Baluošos kaimo, prie Baluošų ežero (Pabradės seniūnija). Pasiekiamas iš kelio Joniškis – Dubingiai pasukus į Alkas, ties Baluošų ežero pietvakariniu krantu pasukus į kairę rytuosna miško keliuku, pirmoje miško keliukų sankryžoje vėl pasukus į kairę šiaurėn, pavažiavus iki nedidelės poilsiavietės miške, nuo jos paėjus tiesiai į šiaurę per daubą 250 m – yra kitapus daubos, Baluošų ežero pusiasalyje.

Piliakalnis įrengtas kalvoje, Baluošų ežero pietvakarinio kranto pusiasalyje. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 65×43 m dydžio, iki 2 m aukščio iškilusia pietine dalimi. Pietvakarių, pietų, rytų ir šiaurės rytų šlaituose, 2,5 m žemiau aikštelės iškastas 2 m pločio, 0,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 150 m ilgio, 1 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į antrą 2 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio kyla antras 165 m ilgio, 0,8 m aukščio, 5,5 m pločio pylimas. Pietvakariniame ir šiaurės rytų šlaituose už antro pylimo dar iškastas trečias 2 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Šlaitai statūs, 10-15 m aukščio.

Piliakalnis apaugęs spygliuočių mišku.

1 km į šiaurę nuo piliakalnio, Baluošų ežero šiauriniame krante yra IX a. – XII a. Dubingių (Jutonių) pilkapynas, tyrinėtas 1939 m. ir 2000 m.

1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas,  1979 m. ir 1987 m. – Mokslinė metodinė taryba.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – II tūkstantmečio pradžia.

Legendos ir padavimai

Žmonės aiš­kina, kad piliakalnis esąs sukilimo laikų. Tačiau pilia­kalnio forma ir pylimai rodo, kad jis yra daug senesnis. Jis turėtų priklausyti mūsų eros pirmajam tūkstantme­čiui. Tada čia buvo pilaitė, kurioje pavojaus metu prie­globstį rasdavo apylinkių gyventojai.