Bryzgių piliakalnis ir Velnio Duobės slėpiniai

Bryzgių piliakalnis

Bryzgių piliakalnis arba Bryzgių senovės gyvenvietė – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Bryzgių kaimo Juodupės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Juodupė – Onuškis Bryzgiuose pasukus į kairę pietvakarių kryptimi Kiemiškių link ir pavažiavus 300 m – yra 200 m į dešinę šiaurės vakaruose nuo kaimo kapinių, kelio kairėje, miške.

Bryzgių piliakalnis įrengtas kalvos kyšulyje, į šiaurės vakarus nuo natūralios įdubos, vadinamos Velnio Duobe. Tai mišriu mišku apaugęs archeologinis objektas, kurio reljefas ir išlikę žemės paviršiaus elementai leidžia aiškiai atpažinti senovinę įtvirtintą vietą.

Piliakalnio aikštelė yra trikampės formos, pailga šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi. Ji siekia apie 65 m ilgio, o pietrytinėje dalyje – iki 45 m pločio. Pietvakarinėje šlaito pusėje, 2–3 m žemiau aikštelės, išlikusi apie 25 m pločio terasa, esanti 4–5 m aukščiau Velnio Duobės dugno. Pietryčių ir pietvakarių šlaitai pereina į ožnugarius, kurie juosia šios įdubos šonus. Už jų fiksuojami pylimai: pietryčių pusėje apie 0,5 m, pietvakariuose – iki 1 m aukščio, maždaug 6 m pločio. Piliakalnio šlaitai vidutinio statumo, vietomis siekia iki 10 m aukščio.

Objektas yra apardytas duobių, tačiau pagrindinė struktūra išlikusi atpažįstama. 1996 m. archeologas Povilas Tebelškis piliakalnio aikštelėje ištyrė apie 70 m² plotą. Tyrimų metu aptiktas iki 35 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir lygia keramika, židinio liekanomis bei stulpavietėmis. Šie duomenys leidžia Bryzgių piliakalnį datuoti I tūkstantmečio pirmąja puse.

Bryzgių piliakalnis, vad. Piliakalniu, ir jame esanti „Velnio duobė“ (1464/A) yra Rokiškio rajono Juodupės seniūnijos Bryzgių kaime, į vakarus nuo kelio Juodupė–Onuškis, į šiaurės vakarus nuo kelio Bryzgiai–Kieniškiai ir Bryzgių kaimo kapinių, miške. Šis objektas 1992 06 16 įrašytas į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašus. Tai didelė (apie 250 m ilgio ir apie 100 m pločio) kalva, kurios viduryje yra gana gili (apie 10 m gylio) ir apie 50 m pločio duobė, vadinama „Velnio duobe“.

Seniausią informaciją apie šį objektą randame F. Pokrovskio knygoje. Jis pažymi, kad nors ši kalva ir nevadinama piliakalniu, tačiau žmonės kalba, jog čia senovėje buvo gyvenvietė bei bažnyčia, kuri vėliau nugrimzdo po žeme, ką rodo čia esanti didelė duobė ir prie jos besimėtančios plytų skeveldros.

Valstybės archeologijos komisijos medžiagoje taip pat yra duomenų apie šią kalvą. 1926 m. P. Daunys rašė: „Bryzgių kaimo „Velniaduobė“ – tai gana aukštas, apie 2 ha kalnas. Jo viršuje yra apie 1/2 ha ir iki 15 m gylio duobė („velniaduobė“). Bent keliose to kalno aukštesnėse vietose yra, matyt, tyčia padarytos aukštumos, nuo kurių toli į visas puses matyti. Iš šiaurės ir vakarų pusių jis apsuptas pelkėmis. Pasak žmonių, ta velniaduobė esanti nuskendusios bažnyčios vieta. Rytinėje to kalno pusėje labai daug žmonių griaučių užkasta (gal – iškasta – P. T.), o visoje apylinkėje randama įvairių akmens padargų.“

Ten pat, tiesa, jau vėliau – 1935 m. – pažymima, kad prie Velniaduobės viename kalnelyje, bekasant bulvėms duobes, užtinkami žmonių kaulai, o ant kalno randama plytų, senoviškų pinigėlių ir įvairių radinių. P. Tarasenka, remdamasis jau minėtu F. Pokrovskiu, nurodo, kad ties Bryzgiais ant kalno randama plytgalių ir senoviškų pinigėlių, ne kartą rasdavo akmeninių kirvukų. 1951 m. užpildytame šio paminklo pase parašyta, kad ant kalvos rasta žmonių kaulų ir senovinių daiktų. Kitame pase, kurį 1960 m. užpildė S. Daunys, taip pat pažymima, kad šioje vietoje 1 m gylyje rasti palaidojimai (kasant bulviaduobes), o prie jų – žalsvo molio liekanos.

Šiuo metu kalva ir duobė apaugusi mišku. Kalvos pietinė, dalinai rytinė ir vakarinė dalys ištisai iškasinėtos bulviarūsiais, pietiniu ir vakariniu pakraščiu yra ėjęs kelias. Bryzgių kaimo žmonių liudijimu (V. Vatėnas), per I pasaulinį karą kalvos vakarinėje dalyje buvo iškasti apkasai, čia vyko mūšiai, o taip pat kalvos aplinkoje galėjo būti laidojami žuvę kariai. Apie kokius nors archeologinius radinius vietiniai gyventojai nieko nežino.

P. Tebelškis Bryzgių piliakalnio vad. piliakalniu su Velnio duobe (Rokiškio rajonas, Juodupės seniūnija) žvalgomųjų archeologinių tyrimų ataskaitą 1996 m., p. 1-2