Burvelių alkakalnis: Nevėžio slėnio apeigų kalnas
Burvelių alkakalnis, dar vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplytstulpiu
Adresas
Burvelių alkakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli alkakalnio vieta.
GPS
55.4608214, 24.0535759
Burvelių alkakalnis
Burvelių alkakalnis, dar vadinamas Mlečkos kalnu, Mileškalniu ar Koplytstulpiu – senovės lietuvių alkakalnis Panevėžio rajone, Krekenavos seniūnijoje, ~1 km į pietvakarius nuo Burvelių kaimo. Stūkso Nevėžio kairiajame krante, netoli Liepupio upelio žiočių. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi 250 m, aukštis (iš Nevėžio pusės) – 15 m. Iš pietų supa pelkynai, iš rytų – drėgnos pievos. Apaugęs pušimis (šiaurėje) ir beržais (likusioje dalyje).
Kalvos viršuje buvo koplyčios pamatai. Pasakojama, kad XVI a. pabaigoje čia buvęs supiltas pilkapis Jono Konstantino Mlečkos, nukritusio kartu su žirgu ir nuskendusio Nevėžyje, atminimui. Manoma, kad Mlečkai buvo pastatyta ir koplyčia. XVI a. Mlečkos valdė aplinkinius dvarus.
Alkakalnis netyrinėtas. 1968 m. žvalgė Istorijos instituto, 1975 ir 1982 m. Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.
Burvelių alkakalnis patenka į Krekenavos regioninio parko teritoriją. Kaip rasti: Važiuoti į Burvelių kaimą iš ten pagal nuorodas, pakeliui bus apžvalgos aikštelė, toliau alkakalnį pasieksite pievos keliu.
Istorija
Manoma, kad tolimoje praeityje kalva buvusi saloje. Burvelių pilis minima XIV a. vokiečių kronikose. Ten rašoma, kad 1372 m. rugpjūčio 15 d. Livonijos magistro kariauna sunaikino Burvelių pilį prie Nevėžio. Prieškarinėje Lietuviškoje enciklopedijoje nurodoma, kad kasinėjant alkakalnį, rasta žmonių kaulų ir sienos liekanų. Alkakalnyje išlikę koplyčios pamatų fragmentai, likusi 3 x 3 m duobė.
Netoli kaimo, prie pat Nevėžio kranto, guli kalnas, kurį vietos gyventojai vadina Koplyčkalniu, arba Mlečkos kalnu. Kaimiečiai pasakoja, kad tame kalne prieš kelis šimtus metų esąs palaidotas turtingas žmogus. Seniau tą kalną mėginę kasti ir radę rūsį su geležinėmis durimis. Atidarę tas duris ir pamatę karstą, ant kurio viršaus gulėję kryžmai sudėti ir patamsyje labai blizgą du kalaviju. Pamatę tuos kalavijus, kaimiečiai labai išsigandę ir vėl tą rūsį užkasę.
J. Elisonas Archeologinių ir šiaip idomių, tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sarašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. – 1925 m., nr. 4, p. 320

