Čirštų šaltinis: versmė, kurios vandenį senoliai laikė gyvastimi

Čirštų šaltinis

Čirštų šaltinis kitaip Padreviškių šaltinis trykšta Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Kapiniškių kaimo, Kapiniškių miško 588 kv. vidurinėje dalyje, už 120 metrų į pietvakarius nuo kelio Kapiniškiai–Viršurodukis.

Čirštų šaltinis trykšta stačiašlaitės, 9–11 metrų gylio griovos smaigalyje, Kapiniškių miške, 15–20 metrų skersmens sufoziniame cirke – tai gamtinė įgriuva, susiformavusi, kai požeminiai vandenys išplovė smėlio ir žvyro sluoksnius. Net ir karščiausią vasaros dieną čia jaučiama gaivi drėgmė, o šviesa pro tankias lazdynų, eglių ir šermukšnių šakas vos prasiskverbia – vietovė panirusi į ramią, mistišką prieblandą.

Iš kelių versmių šaltinio duburyje ištrykšta skaidrus, šaltas (7,8 °C) vanduo, kuris nuteka pietryčių kryptimi, vingiuodamas į Skroblų – legendinį Dzūkijos upelį. Vanduo čia ne tik skaidrus ir gėlas, bet ir pasižymi minkštumu (bendrasis kietumas – tik 2,59 mg-ekv/l) ir nedidele mineralizacija. Tačiau dėl didelio geležies kiekio (net 1,01 mg/l), vanduo turi specifinį skonį bei silpną sieros vandenilio kvapą – tai primena apie galimą sąsają su netoliese tyvuliuojančia Bakanauskų pelke.

Šaltinio aplinka – tai gyva geologinė ekspozicija. Iš gelsvų, vietomis su aleurito intarpais sluoksnių vanduo veržiasi tarsi per „šaltinio židinius“, formuodamas gražias išplovas, kurios skardžiais kranteliais nugarmėja žemyn. Griovos dugne pastebimos senos nuošliaužos žymės, o patys šlaitai – trapūs, nestabilūs, lėtai grimztantys gilyn.

Nors Čirštų šaltinis nėra paženklintas, jį menkai žymi net išminti takai, o leidimasis prie versmės – sudėtingas, ši vieta nuo seno buvo žinoma vietos žmonėms. Jie semdavo čia vandenį gėrimui, tikėdami jo švarumu ir gyvastimi. Čirštų šaltinis jau seniai nėra plačiai lankomas, tačiau turėdamas aiškų priėjimą ir pažintinį ženklinimą, galėtų tapti autentiška kelionės atkarpa, jungiančia Bakanauskų pelkę, Skroblaus pažintinį taką ir Kapiniškių kraštovaizdžio draustinio vertybes.

Legendos ir padavimai

Kap kas serga, tai prašo, sako, nuveikit man iš Čirštų duobelės vandenio parneškit. Nu, tai šalcinių visų vanduo geras. Atsimenu, mano močiutė sirgo, tai vis: aikit, parneškit iš šalcinio, porina, man labai gerai, kap atsigeriu.

Ir dar prausiamės visi, ainam ir prausiamės

P. Stasė Lukšytė-Grušauskienė, 75 m., gim. ir gyv. Kapiniškiuose. U. D. Blažulionytė, 2008 m. – DNP KPA G CD-R 23-6

Padreviškių šalcinis teka prieš saulį <…>. Girdėjau, kad, sako, tas vanduo labai pamačnas, kur prieš saulį teka <…>. Cik vienas šalcinis, kad aina in rytus, va šitas – Padreviškių

P. Gabrielė Svirnelienė, 84 m., gim. ir gyv. Kapiniškiuose. U. D. Blažulionytė, 2022 m. – DNP KPA G CD-R 23-31

Iš V. Vaitkevičiaus „Dainavos žemės šventivetės” p. 77