Glėbas

Glėbas

Glėbas – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 2 km į vakarus nuo Senosios Varėnos.

Ežeras yra beveik apskritos formos, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – 1,4 km, plotis – iki 1,22 km. Altitudė 111,4 m. Didžiausias gylis 11,1 m. Dubuo išgulėtas negyvo ledo luito. Krantai lėkšti, smėlėti, vietomis apaugę krūmais, vakaruose, šiaurėje ir pietuose pelkėti. Ežerą iš visų pusių supa Glėbo miškas. Vandens skaidrumas 2-2,5 m. Pietuose išteka M-4 upelis link Merkio upės. Pietinėje pakrantėje yra paplūdimys.

Prie Glėbo ežero buvo akmens amžiaus stovykla. 1967 m. ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Pietine ežero pakrante eina kelias A4 Vilnius–Varėna–Gardinas, šiaurine – 5009 Varėna–Nedzingė–Merkinė .

Ežerėvardžio Glė̃bas kilmė neaiški. Jis bandomas kildinti arba iš glėbti („supti, siausti“), arba iš glėboti („tepti, terlioti, čiupinėti“).

Padavimai ir legendos

Senovėje buvęs dvaras. Kartą to dvaro gyvulius ganė piemenė ir beganydama išgirdo didelį ūžimą padebesiuose. Išsigandusi didelio ūžimo, skubinos pargint gyvulius kuo greičiau dvaran. Vieną jautį vydama, kurio vardas buvo Glėbus, ji surėkė:
— Ė, Glebau, kur tu eini!?
O tuo kartu padebesyse ūžė eidamas Glėbaus ežeras. Paminėjus jo vardą, jis nusileido į dabartinę vietą, užliedamas jaučius, piemenę ir dvarą.

***

Buvo šitame šone Varėnos tokie kloniai ir ten laukai. Tai tas ežeras vieną gražią dieną susijudino ir eina, eina per Merkio upę. Šone žmogus ganė jaučius. Ir vienas jo jautis vadinosi Glėbas. Ir tas žmogus tam savo jaučiui:
– Kur tu, Glėbai, eini?!
Ir tas ežeras toje vietoje apsistojo. Ir šiandien stovi, ir vadinasi Glėbu.