Gojus

Šalia Elektrėnų ošia vertinga ir mitologinė Gojaus giria. Didesnė šio girios dalis priklauso Lietuvos Respublikai ir įvardijama kaip „Gojaus miškas“, kita girios dalis privatinė nuosavybė. Gojaus girioje yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą.

Šalia Gojaus girios buvo Perkūnkiemio kaimas, kurio vietoje sovietiniais laikais pastatė Elektrėnų šiluminę elektrinę, – kita kaimo dalis buvo užpilta Elektrėnų marių vandeniu. Gana simboliška, kad žaibais besisvaidančio Perkūno vardo kaimo vietoje buvo pastatyta elektrinė.

Profesorius archeologas Vykintas Vaitkevičius mano, kad Perkūnkiemis ir Gojaus giria prieš šimtmečius galėjo sudaryti vientisą baltų kulto erdvę, kurioje tikėtina buvo ir šventykla, ir šventa Gojaus giria… Gojaus gira, vietinių žmonių įsitikinimu, Lietuvos kultūrai svarbių pagoniškų ritualų vieta.

Kiekvienas pajautą gamtai ir gamtos jėgoms turintis asmuo gali įsitikinti, kad Gojaus giria tikrai ypatinga vieta, – joje vaikštant ir rymojant tarsi sustoja laikas, jame esant randasi šviesesnės mintys, atsiranda vidinė rimtis ir pusiausvyra. Tai viena iš Lietuvos jėgos vietų. Gojaus miškas gana brandus, – jame gausu šimto ir daugiau metų amžiaus medžių.

Šiame miške yra 3 pilkapynai, įtraukti į kultūros vertybių registrą. Pirmasis pilkapynas vadinamas Gojaus, Kloninių Mijaugonių arba Prancūzų kapais, antrasis – Gojaus, Kloninių Mijaugonių II, o trečiasis – Perkūnkiemio, Perkūnakiemio, Elektrėnų vardu. Antrasis pilkapynas yra Gojaus miško rytinėje dalyje, netoli geležinkelio. 1934 m. buvo likę smarkiai apardyti 5 pilkapiai. Gojaus miško vakarinėje dalyje yra trečiasis pilkapynas. Jis dar vadinamas Gojaus, Perkūnkiemio, Elektrėnų pilkapynu. 1983 m. suskaičiuota 8-ių pilkapių liekanos, datuojamų IX–XII a. Yra duomenų apie čia 1957 m. rastą kardą, vėliau patekusį į mokyklos muziejų. Šiuo metu kardo vieta nežinoma.

Pasakojama, jog Gojaus miške buvo Perkūnui skirta šventvietė, o prie Gojaus ąžuolo buvo laikomos pagoniškos apeigos. Padavimai ąžuolą siejo su senovės lietuvių religija. Pasak iš Gojaus kilusių gyventojų, jį nukirto 1915 m. džiova sirgęs ir pasveikti tikėjęsis jaunuolis. Iš ąžuolo buvo pagaminta daug antkapinių ir sodybų kryžių. Gyventojai pasakoja, jog dėl ąžuolo nukirtimo labai stebėjosi medį norėję pamatyti vokiečių kareiviai. Gojaus kaimo švento ąžuolo vieta buvo lokalizuota 2008 m. žvalgomųjų tyrinėjimų metu.

Gojus – šventa vieta. Augo šventi medžiai. Čia ėjo melstis. Vėliau, krikščionybės laikais, Perkūnakiemio kaime labai trankėsi perkūnas, augo dideli medžiai ąžuolai. Gojaus miškas iki kelio priklausė Perkūnakiemio kaimui, kita jo pusė priklausė Obeniams.

Elektrėnai. – Bronius Levickas, g. 1907 m., kilęs iš Lubakos.

Gojuje [vokiečiai] labai išpjovė medžius, daugiausiai storas, dideles pušis prie Sūriaraisčio. Vardas kilęs nuo jame buvusio sūraus (gal mineralinio?) vandens. Tenai buvo daug sūrių šaltinių.

Elektrėnai. – Pranas Cesonis, g. 1939 m., kilęs iš Gojaus.

Gojaus miškas iki kelio priklausė Perkūnakiemio kaimui, kita jo pusė priklausė Obeniams. Vasarą miške, kur gyveno Paruliai, mokytojas Macijauskas organizuodavo vakarėlius, gegužines. Čia, miško kampe, gražiame beržyne prie kelio, rinkosi jaunimas, atvažiuodavo Kietaviškių kunigas, pastorius, policininkas. Jaunimas buvo labai kuklus ir kultūringas, jokių stiprių išgėrimų nebuvo, muzika buvo vietinė, liaudiška – armonika, balalaika, smuikas. Linksmos gegužinės vyko ir po karo.

Kartą gegužinės metu buvo partizanai atėję. Buvo toks garsus partizanas iš Mijaugonių kaimo Stepas Lipnickas, tai užpuolė skrebukai ir sužeidė jį į kaklą, dar gyvą nuvežė Kaugonysna, bet jis mirė. Ten palaidotas.

Po karo miške buvo karininko iš Gojaus Janavičiaus Vytauto kapas. Jis buvo išėjęs partizanauti, o kadangi Janavičiai visi buvo mokyti ir turtingi, tai suiručių metu, kai jie slapstėsi, jų turtą pasisavino kai kurie kaimiečiai.

Vėliau Janavičiaus kapas Gojuje dingo. Šnekėjo, kad savi išvežė ir palaidojo kapinėse, bet nežinia.

Elektrėnai. – Bronius Levickas, g. 1937 m., kilęs iš Lubakos.

Gojaus miško pilkapiai

Tėvas pasakojo, kad senovėj šiose apylinkėse ėjo karai, tai Gojaus miške yra palaidota daug kareivių.

Elektrėnai. – Vaclovas Janavičius, g. 1942 m., kilęs iš Gojaus.

Kartu su Kietaviškių mokyklos mokytoju Makacku esu dalyvavęs Mijaugonių pilkapių kasinėjimuose. Įdomu. Tenai kaip pyrage: sluoksnis anglių, sluoksnis žemių, vėl anglių ir vėl žemių. Gal daug laidojo vienam pilkapy? Tenai degintiniai kapai.

Elektrėnai. – Pranas Cesonis, g. 1939 m., kilęs iš Gojaus.

Karves ganėm miške, tai tę yra kurgonai. Mama pasakojo, kad miške prilaidota daug kareivių.

Abromiškės. – Domicėlė Kumeliauskaitė-Apanavičienė, g. 1925 m., kilusi iš Lekavičių.

Gojaus miške, už Loibos sklypų, buvo labai daug kurgonų – senų kapų. Mama pasakojo, kad kažkas buvo atvažiavę, kasinėjo. Ar ką rado, nežinau.

Vievis. – Anelė Mitraitė-Svenčionienė, g. 1914 m., kilusi iš Perkūnakiemio.