Grūda – gyvas vandens takas per Dzūkijos širdį

Grūda

Grūda – upė pietinėje Lietuvos dalyje, Dzūkijoje, Varėnos rajone, Dzūkijos nacionaliniame parke; Merkio kairysis intakas.

Prasideda netoli Lietuvos ir Baltarusijos valstybės sienos, Gudų girioje telkšančiame ežere, vadinamame tuo pačiu – Grūdos vardu. Tai lygumų upė, ramiai kilpuojanti ir neskubriai nešanti savo vandenis per Dainavos lygumą. Puvočiuose įteka į Merkį. Dėl smėlėto grunto ir augančių miškų šio rajono upės pasižymi vandens skaidrumu ir vėsumu. Kadangi jos daugiausia maitinamos požeminių šaltinių, todėl ne kiekvieną žiemą upės užšąla. O ir dažną sausą vasarą jos išlieka gana vandeningos ir praplaukiamos.

Intakai: Musteika ir Dorupis (dešinieji).

Upė buvo patvenkta dvejose vietose: Kabelių žuvininkystės tvenkinys (nuo 1977 m., 11 ha, 32 km nuo žiočių) ir tvenkinys netoli Kašėtų (nuo 1974 m., 10 ha, 4 km nuo žiočių). Dabar yra Grybaulios tvenkinys (28,5 km nuo žiočių) bei ant bevardžio intako sudarytas Kabelių tvenkinys (35,9 km nuo žiočių).

Pasigrožėti upe galima keliaujant Zackagirio pažintiniu taku Marcinkonyse. Galima pasigrožėti Grūdos kilpomis, kurios susisukusios lyg siūlai. Toje vietoje, kur upė įteka į Merkį, galima pagauti kiršlių (Thymallus thymallus), nes toje vietoje pasmarkėjusi srovė ir didelį vandens temperatūrų skirtumai.

Grūda teka pro Kabelių, Darželių, Marcinkonių, Kašėtų, Puvočių kaimus. Upės žemupys ir dalis vidurupio paskelbta Grūdos hidrografiniu draustiniu. Vagos vidutinis nuolydis – 95 cm/km.

„Jei ne Merkys, Grūda, Skroblus, Puvočiai nebūtų tokie gražūs ir meilūs. Tos upelės – kaimų papuošalas.“ – rašė garsi lietuvių tautosakos rinkėja Rožė Sabaliauskienė, kuri gyveno Puvočių kaime.

Upėvardis siejamas su slavizmu grudas iš bltr. груд „neapsemiama pakiluma šlapynėje“ (taip pat plg. lenk. gruda „grindys, grindinys“, ukr. груд „kalvelė tarp pelkių, sausa vieta pelkynėje“). Kita vertus, gali būti susijęs su liet. grū́sti (grū́da) ‘kišti, dėti, kimšti, murdyti; veržtis, vykti, lįsti, lipti; triukšmauti, belstis, šėlti, trankytis’.