Kiauklių ežeras

Kiauklių ežeras – ežeras Lietuvoje, Širvintų rajono šiaurėje, 8 km į pietryčius nuo Šešuolių, prie Kiauklių kaimo. Ilgis šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi 1,31 km, plotis iki 0,41 km. Altitudė 131,7 m. Ežeras ledyninės kilmės, rininis. Krantai gan žemi, rytuose ir pietuose pelkėti, tik šiaurvakarinis krantas aukštokas. Krantai beveik ištisai apaugę siauru medžių ir krūmų ruožu. Pakrantėse plyti pievos, krūmynai, miškeliai. Vakarinėje pakrantėje įsikūręs Sudokių kaimas. Šiaurine pakrante eina kelias Nr.4815 (Šešuoliai–Beivydžiai–Sauginiai).

Pietryčiuose išteka upelis į Vilkesos upės intaką Puizę (Širvintos upės baseinas). Pietrytinėje pakrantėje įrengta poilsiavietė.

Manoma, kad XVIII a. Kiauklių bažnyčia stovėjo ant šio ežero kranto, šalia veikė kapinės.

Pasakojama, kad, imant varpą iš senosios Kiauklių bažnyčios varpinės, jis „nulėkęs nuriedėjo į ežerą, į labai gilų pakriaušį. Po to čėso, būdavo, pakraščiu vaikščiodavo septynios panos ir verkdavo. Kartais žmonės paklausdavo, ko jos verkia, jos atsakydavo: „Kaip mum neverkti – mūsų namus išgriovė, neturim kur prisiglausti“. Kada Šešuolių dzvanai dzvanydavo, tai Kiaulių ežere tas dzvanas atsišaukdavo. Tas čėsas traukėsi tris metus. Tada pasakė vyskupui tą atsitikimą. Vyskupas pastatė koplyčią toj vietoj, kur dabar kapai. Nuo to čėso nevaikščiojo tos septynios panos ir dzvanas
nustojo dzvanyti“ (P. V. Andriukonis, 65 m., Beivydžiuose. U. S. Jackūnas, 1925 m. – IP; sekmadieniais, vidurdienį, nuskendęs „pats didysis varpas“ skambindavo – LŽV ). „Seneliai pasakoja, kad Kiauklių bažnyčia paskendo ežere ir po šiai dienai, kuomet skamba bažnyčios varpai, tai ir ežere atsiliepia“. „Užšąla ažeras ir kaukia, mes gi sakom – trūksta ledas ir „šauda“, a kaip kas saka, tai aukos laukia ažeras varažija, kad bus auka“ (P. K. ir O. Sabaliauskai, 77 ir 74 m., Sudokiuose. U. V. Vaitkevičius, 2002 m. – LTR 7250/13).

0,4 km į ŠR nuo ežero ŠV galo yra Kiauklių piliakalnis. Į V nuo ežero, Šventakalnio kaime, yra Kunigiškalnis, Sudokiuose buvo Laumiapėdis akmuo.