Laukesas
Laukesas, Smėlynės ežeras
Adresas
Laukesas. Žemėlapyje pažymėta ežero pakrantė esanti laukesos kaime.
GPS
55.753154290081, 26.290283203125
Laukesas, vietinių dar vadinamas Smėlynės ežeru – ežeras šiaurės rytų Lietuvoje, Zarasų rajono savivaldybės teritorijoje, Zarasų seniūnijoje, apie 3 km į šiaurės rytus nuo Zarasų bei pietryčių Latvijoje, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėje. Palei pietinį ežero krantą nutiestas magistralinis kelias A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis .
Plotas 187,2 ha, iš jų Lietuvoje 95 ha. Ilgis šiaurės – pietų kryptimi 2,28 km, plotis iki 1,23 km. Gylis siekia 15,5 m. Ežeras rininės kilmės. Kranto linija labai vingiuota, šiaurėje ežeras dvišakas. Yra keturios salos Lietuvoje (1,63 ha, 1,4 ha, 0,46 ha ir 0,13 ha) ir dvi salos Latvijoje (0,14 ha ir 0,1 ha) , kurių bendras plotas 3,86 ha. Šiaurinis krantas aukštas ir status, kiti žemesni. Krantai apaugę siauru medžių ir krūmų ruožu. Pakrantėse plyti pievos ir dirbami laukai, tik į šiaurę stūkso miškai.
Vakaruose L-1 upeliu jungiasi su Balto ežeru, taip pat pietuose prateka Dauguvos intakas Laukesa. Baseino plotas 225 km², priklauso Dysnos baseinui. Prie Laukeso įsikūrę 3 kaimai (Lietuvoje) – Smėlynė, Liaudiškiai ir Laukesa bei kaimas Latvijoje Ėgiptė.
Ežero vardas Laũkesas yra sėliškos kilmės. Jis greičiau kilęs ne nuo laukas reikšmės „atvira, lygi vieta“, o nuo pirminės šio žodžio reikšmės „baltas“ (plg. sen. gr. λευκός „šviesus“, lot. lucidus „aiškus, šviesus“).
Yra išlikęs toks padavimas. Sykį jaunikaitis žvejojo meškerę įmerkęs. Staiga iš vandens išniro laivas, kuriame sėdėjo balta kaip drobė mergaitė, o šalia jos tupėjo baisus šuo. Žvejį apėmė baimė. Bet staiga mergaitė prabilo: „Nebijok, aš esu nelaiminga ir užkeikta našlaitė. Tu gali mane išgelbėti. Skubiai pavadink kunigą ir paprašyk jį, kad šioje vietoje mišias atlaikytų. Tada aš tapsiu laisva.“
Jaunikaičio pakviestas kunigas apsirengė mišių rūbais ir jau buvo jas belaikantis, bet žiūri – manipulas pamirštas, todėl mišios liko nelaikytos.
Mergaitė vėl išnėrė iš vandens ir liūdna tarė: „Man lemta dar šimtus metelių vargti ir kentėti požemio karalystėje, Šio šuns saugomai…“
Su šiais žodžiais mergaitė išnyko laukti kitos progos nuimti užkeikimą, ir daugiau jos niekas nebematė.