Liesėnų piliakalnis – istorinis Aukštaitijos kraštovaizdžio paminklas
Liesėnų piliakalnis, Bendriai, Videniškiai
Adresas
Liesėnų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
55.2105, 25.3079722
Liesėnų piliakalnis
Liesėnų piliakalnis su gyvenviete, Bendriai, Videniškiai – piliakalnis ir gyvenvietė Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Liesėnų kaime, Videniškių seniūnija.
Liesėnų piliakalnis – vienas įspūdingiausių piliakalnių Videniškių apylinkėse, išsiskiriantis savo aukščiu, stačiais šlaitais ir ryškiai išlikusia gynybine struktūra. Įrengtas atskiroje kalvoje, vos keli kilometrai nuo Videniškių, jis iki šiol išlaiko senovinio įtvirtinimo charakterį ir leidžia geriau pažinti ankstyvųjų Lietuvos piliakalnių kraštovaizdį.
Piliakalnis stūkso netoli plento Ukmergė–Molėtai, neprivažiavus Videniškių. Važiuojant keliu jis pastebimas beveik iš karto – piliakalnio masyvi kalva ryškiai iškyla virš aplinkinių laukų ir reljefo. Piliakalnis pasiekiamas labai patogiai – jis yra vos apie 100 metrų į pietus nuo plento.

Šis piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Jo šlaitai statūs ir aukšti – siekia net 10–16,5 metrų aukštį, tik pietinis šlaitas žemesnis, apie 5 metrų aukščio. Būtent iš pietinės pusės piliakalnis pereina į gretimas aukštumas, todėl čia buvo įrengti papildomi gynybiniai elementai.
Liesėnų piliakalnio aikštelė apvali, apie 41 metro skersmens. Pietiniame jos krašte išlikęs 0,5 metro aukščio ir 15 metrų pločio pylimas, kuris per laiką buvo išskleistas ariant žemę. Pietinėje pašlaitėje taip pat iškastas 7 metrų pločio griovys. Už jo kyla antras pylimas – apie 30 metrų ilgio, 1 metro aukščio ir 15 metrų pločio. Šie įtvirtinimai rodo, kad piliakalnio pietinė pusė buvo papildomai saugota.

Piliakalnis ilgą laiką buvo ariamas, tačiau dabar dirvonuoja. Nepaisant to, jo forma ir įtvirtinimų sistema išliko gerai matoma. Statūs šlaitai ir masyvus reljefas iki šiol daro stiprų įspūdį lankytojams.
Liesėnų piliakalnis minimas ir kitais vardais – Bendrių bei Videniškių piliakalniu. Tai rodo jo glaudų ryšį su aplinkinėmis gyvenvietėmis ir vietovardžiais.
Vakarinėje ir šiaurinėje piliakalnio papėdėse buvo įsikūrusi senovės gyvenvietė. Ji užėmė apie 0,5 hektaro plotą ir driekėsi maždaug 30 metrų pločio juosta. Čia archeologai aptiko įvairios keramikos – brūkšniuotos, lygios ir grublėtos, taip pat šlako. Šie radiniai leidžia spręsti apie čia vykusią kasdienę žmonių veiklą ir amatus.

Liesėnų piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Tai laikotarpis, kai piliakalniai Lietuvoje atliko svarbų gynybinį ir bendruomeninį vaidmenį. Archeologiniai radiniai rodo, kad šioje vietoje gyventa ilgą laiką.
1969 ir 1978 metais piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba, o 1970 metais tyrimus vykdė Istorijos institutas. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 1998 metų gegužės 19 dieną Liesėnų piliakalnis paskelbtas kultūros paminklu. Paminklo teritorija užima daugiau kaip 36 tūkstančius kvadratinių metrų, o vizualinės apsaugos zonos plotas siekia beveik milijoną kvadratinių metrų. Pats piliakalnio kompleksas driekiasi maždaug 230 metrų šiaurės–pietų kryptimi ir apie 180 metrų pločiu.

Apie Liesėnų piliakalnį pasakojamos įvairios legendos. Nors konkrečių padavimų aprašymuose nepateikiama, minima, kad piliakalnio istoriją gaubia paslaptingi pasakojimai. Tokios vietos dažnai išlaiko ne tik archeologinę, bet ir sakytinę atmintį, perduodamą iš kartos į kartą.
Šiandien Liesėnų piliakalnis yra viena ryškiausių istorinių vietų Videniškių apylinkėse. Jis traukia ne tik dėl savo dydžio ar išlikusių pylimų, bet ir dėl kraštovaizdžio. Aukšti šlaitai, atskira kalva ir aplinkinės aukštumos kuria įspūdingą panoramą, leidžiančią pajusti senųjų Lietuvos piliakalnių mastą.
Lankantis šiame piliakalnyje galima aiškiai matyti, kaip senovės žmonės išnaudojo reljefą gynybai. Grioviai, pylimai ir statūs šlaitai čia susilieja į vieną ryškų kraštovaizdžio darinį, kuris išliko iki mūsų dienų.
Liesėnų piliakalnis – tai vieta, kur susitinka archeologija, kraštovaizdis ir senoji Lietuvos istorija. Tai vienas tų piliakalnių, kuris iš tolo atrodo tylus ir ramus, tačiau priėjus arčiau atsiskleidžia jo tikrasis mastas ir istorinė reikšmė.
Legendos ir padavimai
Šį piliakalnį švedų kareiviai geležinėm kepurėm supylė. Kai pamatė, kad pralaimės, ten auksą paslėpė. Prie piliakalnio stovi duobės, žymu, kad imtos žemės.
P. Jonas Navikas, 64 m. gyv. Liesėnų k., Molėtų r. U. L. Buičenkienė, 1995 m. Skelbiama iš: Utenos krašto padavimai. Parengė L. Buičenkienė, Kaunas, 1995, p. 89.
Vyko karas su švedais. Švedų jėgos silpo. Pamatę, kad pralaimės, jie nenorėjo išsinešdinti nepalikę pėdsakų. Jie visi nusiėmė kepures ir sudėjo į vieną vietą. Iškilo didelis piliakalnis, pavadintas kaimo vardu – Liesėnais.
P. Janė Sinicienė, gyv. Linučių k., Molėtų r. U. Videniškių vidurinės mokyklos literatai. Skelbiama iš: Utenos krašto padavimai. Parengė L. Buičenkienė, Kaunas, 1996, p. 90.



