Lygamiškio piliakalnis

Lygamiškio piliakalnis

Lygamiškio piliakalnis su gyvenviete, Geniupio kalnas, Užpaliai – piliakalnis  ir gyvenvietė Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Lygamiškio kaime, Užpalių seniūnija. Pasiekiamas iš žvyrkelio Užpaliai – Svėdasai už 500 m nuo Užpalių centro pervažiavus Šventąją, pirmoje sankryžoje pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 1 km yra kelio dešinėje šiaurės vakaruose.

Piliakalnis įrengtas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Geniupio dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 70 m ilgio, 60 m pločio pietvakarių krašte. Čia supiltas 90 m ilgio, 1,3 m aukščio, 10 m pločio lanko formos pylimas išoriniu 1,6 m aukščio šlaitu. Šlaitai statūs, 8-10 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, dirvonuoja, šlaitai apaugę pušelėmis.

Šiaurinėje ir rytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos.

1958 m. ir 1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Legendos ir padavimai

Daug pasakojimų dar sklando apie šį piliakalnį. Ir kad senelį matydavo ant akmens sėdintį, ir baltą ar margą nepagaunamą katytę aplink bėgiojančią, ir degančius užkeiktus pinigus, mėgintus ne vieno iškasti, ir apie pilį, kuri kadais stovėjo ant kalno ir užkerėta piktųjų dvasių prasmego bei kurios turtus kasnakt dvasios degina. Nemažai apie šį piliakalnį gali papasakoti ir netoliese gyvenantys žmonės.

***

Nuo piliakalnio atsiveria įspūdingas Užpalių vaizdas ir Šventosios upės vingiai, kas randa juos septynis – bus laimingas.

***

Kur dabar Genupio kalnas, senų senovėj buvusi lyguma. Vienoj vietoj vakarais vis degdavusi ugnelė. Ale niekas nežinojo, ką tai reiškia. Netoli tos vietos gyveno vienas žmogus ir turėjo didelę šeimyną. Atėjęs anas vieną vakarą ton vieton ir sėdi. Po kiek laiko jam pasirodė senas senelis ir pasakė, kad čia dega užkeikti pinigai. Jei anas išsikas tuos pinigus ligi gaidys užgiedos, tai pinigai busią jo. Jei nepaspės, tai pavirs akmeniu… Žmogelis nutarė pamėginti savo laimę. Kitą vakarą susivadino visus savo sūnus ir išėjo kasti pinigų. Kasė, kasė beveik ligi vidurnakčio, privertė didžiausius kalnus žemių. Jau beveik pasiekė ir pinigų skrynią, ale ėmė ir susiginčijo, katram daugiau teks. Čia ir gaidys užgiedojo. Taip jie ir pavirtę akmenimis. Tai ir stovi jų supiltas kalnas, o prie jo vienas didelis akmuo ir keli mažesni – tėvas su gobšuoliais sūnumis.

***

Prie piliakalnio galima sutikti iš kalno išvažiuojančią karietą, kurioje sėdi jaunoji ir jaunikis, visas juodai apsivilkęs, tik baltomis pirštinėmis pasipuošęs.

***

Lygamiškio piliakalnio pašlaitėje yra didelis akmuo. Sako, kad šiuo akmeniu uždarytas įėjimas į kalną. O šitam kalne yra dvi laumės. Jos rymo prie aukso eldijos ir saugo. P. Bronė Uborevičienė, 49 m., gyv. Lygiamiškio k., Utenos r. U. B. Juodzevičius, 1969 m. Skelbiama iš: Utenos krašto padavimai. Parengė L. Buičenkienė. Kaunas, 1996, p. 90.

***

Jonas ir Juozas Daujočiai kartą sumanė įsikasti į Genupio kalną ir pasiimti auksą. Kasa, kasa, žiūri – kokie ponaičiai tik jodinėja aplink, sukaliojas, sukaliojas. „Nekaskit, nekaskit! – sako, – bus blogai.“ Daujočiai neklauso, kasa ir tiek. Žiūri – ponaičiai jau kartuves stato, jau šiaudus veža. Mato, kad bus blogai ir, metę darbą, parbėga namo. P. Bronė Uborevičienė, 49 m. gyv. Lygiamiškio k., Utenos r. U. B. Juodzevičius, 1969 m. Skelbiama iš: Utenos krašto padavimai. Parengė L. Buičenkienė, 1996, p. 90–91.