Meškos šikna: Marcinkonių krašto gyvoji pasaka

Meškos šikna

Meškos šinkna (dar žinoma kaip Pakamšio pelkė) – aukštapelkė Varėnos rajono savivaldybėje, Marcinkonių seniūnijoje, 1 km į rytus nuo Marcinkonių, Dainavos girioje, 118 m aukštyje. Plotas – 17 ha.

Aukštapelkės paviršiuje gausiai auga pelkinės samanos – kiminai, kurie čia sudaro ištisinį kilimą ir yra pagrindiniai pelkės „kūrėjai“. Aukštapelkėje augančios pušaitės yra nedidelės, palyginus su aplinkiniuose smėlynuose augančiomis pušimis. Pavasarį aukštapelkėje pražysta gailių, spanguolių žiedai. Pelkėje galima atrasti dar keletą gražiausių aukštapelkėse augančių augalų – kupstinį švylį, siauralapę balžuvą, apskritalapę saulašarę, vaivorą. Rastas retas drugys – pilkasparnis sprindžiukas (Scopula virgulata).

Populiarus lankytinas objektas. Pietiniu pelkės pakraščiu praeina Zackagirio pažintinis takas, vedantis per Prūdų pievas link Akležerio. Marcinkonių apylinkės suteikia papildomą žavesį šiai pelkei, nes apsupta miškingų plotų ir natūralaus kraštovaizdžio, kuriame galima mėgautis ramybe ir tyrumu. Lankytojai, norintys aplankyti „Meškos šikną”, turėtų būti pasiruošę patirti tikrą gamtos pojūtį ir būti atsargūs, nes pelkės aplinka gali būti sudėtinga ir sunkiai praeinama.

Legendos ir padavimai

Pasakojama, kad Meškos Šikna šalia Marcinkonių kaimo esantį raistą vietiniai dzūkai taip praminė todėl, kad mamos meškomis kaime gąsdindavo savo vaikus, kad šie nenuklystų tolį į pelkę: „Žiūrėk, meškos šikna ten už medžio!“