Nemunaitis

Nemunaitis – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, 18 km į pietus nuo Alytaus, 9 km į vakarus nuo kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė, dešiniajame Nemuno krante. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.  Yra Nemunaičio mineralinė versmė, stūkso Nemunaičio piliakalnis.

Paminklas „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę“ – Lietuvos nepriklausomybės paminklas, atidengtas 1990 m. vasario 16 d. Mokytojo Antano Saulevičiaus iniciatyva į Nemunaitį 1939 m. buvo pakviestas žymus skulptorius Vincas Grybas. Jis sukūrė paminklą jau prasidėjus II pasauliniam karui, dėl to paminklas ilgus metus buvojo įvairiose vietose. Tai buvo paskutinis V. Grybo darbas. Vietos bendruomenės iniciatyva 1989 m. skulptūra buvo išlieta iš naujo (restauravo skulptorius Jonas Naruševičius, postamentą suprojektavo architektė Irena Gudaitytė).

Miestelį supa Nemunaičio miškas, netoliese įsikūręs Nemunaičio kaimas, atsiveria klintinių tufų Nemunaičio atodanga, prie miestelio stūkso Nemunaičio piliakalnis. Šiaurės vakariniame pakraštyje stūkso Klebono akmuo, apylinkėse atsiveria Nemunaičio atodangos, Nemunaičio mineralinė versmė, įsteigtas Balkasodžio botaninis draustinis.

1384 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Nemunaičio pilis, kuri buvo svarbus Lietuvos gynybos centras, nuo 1387 m. minimas miestelis. Po Žalgirio mūšio, atkovojus iš Ordino Užnemunę, Nemunaičiui atiteko miškai iki pat sienos su Prūsija. Tuo metu miestelis, minimas nuo 1519 m., tapo svarbiu miško ruošos ir prekybos centru. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Nemunaitį užrašė Barborai Radvilaitei.

1792 m. kovo 19 d. Ldk Stanislovas Augustas Nemunaičiui suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Po kelių mėnesių dėl politinės suirutės savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai nenorėjo su tuo susitaikyti ir su Rusijos valdžia bylinėjosi beveik iki XIX a. vidurio, bet prarastų teisių nebeatgavo. XIX a. Nemunaitis ėmė garsėtis mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta. Tuo metu tai buvo miestelis Trakų apskrities Alovės valsčiuje.

1934 m. atidarytas Nemunaičio pranciškonų vienuolynas, uždarytas XX a. 6-ajame dešimtmetyje.

Nuo senų laikų buvo žinomas Nemunaičio keltas „paramas”, kuris keldavo per Nemuną ne tik žmones, bet ir vežimus. Per dieną keltas atlikdavo savo kelionę apie 50 kartų. Keltą, pagal skersinį lyną, stūmė srovė.

Savo vardą miestelis gavo nuo Nemuno, Pagal seną padavimą Nemunas (Nemon) buvęs kažkos užjūrio krašto jūrininkų vadas, atvykęs į Lietuvą X amžiuje. Pagal kitus padavimus Nemunas buvęs senovės lietuvių dievaitis. Senovėje dabartinio Nemunaičio vietoje stovėjusi Nemuno garbei šventykla.

Apie Nemoną dar yra toks padavimas: jis buvęs garbi­namas, kaipo dievaitis, ir Nemunaityje turėjęs savo švent­vietę … iki mūsų dienų ten esą pylimų ir kapų. (Narbutas, „DNLit“, I, 166 p.; Kraševskis, „Litwa“, I, 458 p.)