Salako akmuo su dubenėliais ir Napoleono šaukštu

Salako akmuo

Salako akmuo (arba Napoleono akmuo) – archeologinės reikšmės riedulys Lietuvoje, Zarasų rajone, 2 km į pietvakarius nuo Salako, netoli Nariūnų, Salako miške, šalia kelio 4918 Daugailiai–Šlepečiai–Salakas , priešais Salako pilkapyną. Patenka į Gražutės regioninį parką.

Tai apdorotas nupjautviršūnis smulkiagrūdžio granito akmuo, kurio matmenys 1,25×1,2×0,9 m, virš žemės paviršiaus išlindęs apie pusmetrį. Šiaurės rytinėje akmens pusėje palikti įrėžiai: 20 cm skersmens apskritimas, nuo kurio eina apie 40 cm ilgio kryžius su dvejomis kryžmomis ir puslankiu, 7 cm žemiau apskritimo yra 20 cm ilgio ir 7 cm aukščio puslankis, 16 cm žemiau jo yra 10 cm kryžma, kurios galuose yra 3-3,5 cm ilgio skersiniai, dar 5 cm žemiau yra kita 6 cm ilgio kryžma. Kiek aukščiau apskritimo dar prieš II pasaulinį karą buvo matyti lygiakraštis kryželis; akmuo apkerpėjęs, apsamanojęs, kryželis šiuo metu sunkiai įžiūrimas.

Vietinių gyventojų pasakojimu, piešiniai ant akmens vaizduoja šaukštą ir šakutę, kuriais valgęs Napoleonas. Manoma, jog Salako bei Gailiutiškės, Dirvoniškių ir Žagarinės akmenys su ženklais sietini su 1554 m. įvykusiu žemės valdų atribojimu.

Napoleono akmuo

„Švietimo Darbo“ 1925 metų 4 numeryje, puslapyje 308, „Archeologinių ir šiaip įdomių vietų“ sąraše p. J. Elisonas yra paminėjęs Salako apylinkėje, Zarasų apskrityje, akmenį, ant kurio karalius valgęs. Taip pat ten pareikšta abejonė dėl to akmens buvimo.

Minėtą vietą žinodamas, štai ką pranešu. Seni žmonės pasakoja, kad kadaise seniai, prieš Napoleono karus, Salakas buvęs didelis miestas, turėjęs dvylika bažnyčių ir driekęsis nuo dabartinio Salako miestelio iki Avinuostos (Avino Juostos), t. y. apie šešis kilometrus.

Tačiau Napoleonui vedant karą Salako mieste įvykęs didelis susirėmimas, dėl kurio visas miestas žuvęs. Žmonių žuvę irgi labai daug; juos palaidojus atsiradę dideli kapai.

Be to, kovos vietoje, ant vieno akmens, Napoleonas valgęs pietus. Tam atminti akmenyje esą iškalta lėkštė ir šakutės. Toks yra žmonių pasakojimas.

Ir iš tikrųjų toji kapų vieta ir akmuo yra prie vieškelio, einančio iš Daugailių į Salaką, nuo Salako maždaug 2 kilometrų atstumu. Akmuo, važiuojant į Salaką, yra dešinėje pusėje, visai prie kelio griovio, o kapai – kitoje kelio pusėje. Kapų kauburiai supilti apskriti ir aukšti – 1–2 metrų aukščio. Dabar jie apaugę didelėmis pušimis.

Vieta be galo įdomi ir prašyte prašosi akylos akies apžiūrėti.

Mokyt. B. Zaleskis „Napoleono akmuo” // Lietuva 1927 m., birž 2 d. nr., p. 5