Vaišnoriškė

Minčios ir Ažvinčių girių sandūroje, ant gražaus Bukos upės kranto išsidėstęs senovi­nis Vaišnoriškės kaimas. Jo įsikūrimą lėmė senoviška tuo­metinė geografinė padėtis. Per Ažvinčių girią kadaise ėjo senasis Tauragnų — Braslavo vieškelis. Jis vedė iš Tauragnų miestelio per Stū­čiu, Šeimaties, Daunorių kai­mus, Ažvinčių dvaro girią į Laukstenius ir Kazitiškio dva­rą. Pusiaukelėje tarp šiems skirtingiems dvarams priklau­siusių Daunorių ir Kazitiškio gyvenviečių buvo pastatyta Vaišnoriškės smuklė. Jau 1765 m. dokumentuose yra duomenų apie šios smuklės egzistavimą. 1798 metais Vaišnoriškės smuklėje buvo patalpos vežimams ir ark­liams, pirkia su priemene ir kamara, taip pat virtuvė su kepykla. Žinių, kad prie smuklės būtų buvusios kitos sodybos, dokumentuose nėra.

Tik 1830 metais Vaišnoriš­kės užregistruotos kaip atski­ras administracinis vienetas — užusienis. Tuomet čia jau buvo įsikūrusi eigulio Jono Milašiaus 8 žmonių sudėtinė šeima, kuri ir davė pradžia tolesnei kaimo raidai. XIX amžiaus pabaigoje kaime bu­vo keturios sodybos. 1902 — 1913 metais perstatytos be­veik visos Vaišnoriškės kaimo pirkios ir tvartai.

Buvusios senosios Vaišno­riškės smuklės teritorijoje XIX amžiaus pabaigoje iki pirmojo pasaulinio karo pa­baigos gyveno žydų tautybės šeima. Ji nuomodavo aplinkinius ežerus žvejybai ir iš dalies vertėsi žuvų bei miško prekyba. Medžius kirto ir rišo sielius prie Utenio ežero. Sieliams plukdyti Bukos upėj e buvo įrengta šliuzų sistema. Naktį sukaupus jame vandenį, dieną jis buvo paleidžiamas su sieliais žemyn. Jono Strazdo, gimusio 1884 metais, pasakojimu, iki oirmojo pasaulinio karo per sezoną Buka praplukdydavo iki 500 sielių.

Šiuo metu kaime yra penkios sodybos. Kadaise buvusios smuklės, vėliau lentpjūvės pastato žy­mių jau nelikę. Toje vietoje dabar yra autobusų sustojimo vieta su nedidele pavėsine — pastoge keleiviams.

1980 m. Paminklų konser­vavimo Instituto sudarytame Vaišnoriškės kaimo regenera­cijos projekte buvo numatyta res­tauruoti visą, kaimą, atstatyti ir buvusią smuklę, tačiau projektas taip ir liko neįgyvendintas iki šių dienų.