Kaukų piliakalnis
Kaukų piliakalnis
Adresas
Kaukų piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta
GPS
54.3523333, 23.7843889
Kaukų piliakalnis
Kaukų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kaukų I (Miroslavo seniūnija) kaimo, Peršėkės kairiojo kranto kalvoje, 2 km į pietvakarius nuo kelio Miroslavas – Meteliai ir į šiaurę nuo kelio Papėčiai – Obelninkai. Pasiekiamas važiuojant keliu Kumečiai – Parėčėnai, prieš Parėčėnus pasukus lauko keliuku į kairę šiaurės rytų kryptimi, už 400 m.
Piliakalnis įrengtas Peršėkės kairiojo kranto vingyje esančioje aukštumoje. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė ovali, 27×17 m dydžio. Ją iš visų pusių juosia 1–5 m aukščio, 4–14 m pločio pylimas, už kurio pietinėje pusėje yra 12 m pločio ir 1,5 m gylio griovys.
Piliakalnis dirvonuoja, iš pietų pusės įrengti laiptai. Priešais, Peršėkės dešiniajame krante, yra kita gynybinio komplekso dalis – Obelytės piliakalnis.
Piliakalnio papėdėse yra senovės gyvenvietė. Kultūrinis sluoksnis yra į pietus – pietryčius nuo piliakalnio, 5,5 ha plote ir į rytus nuo piliakalnio, Peršėkės dešiniajame krante, 1 ha plote. Čia rasta grublėtos ir lygios keramikos.
Kaukų piliakalnio tyrinėjimai
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967–1969 m. atliko Vilniaus universiteto archeologai, vadovas Pranas Kulikauskas.
Ištirta aikštelės vakarinė dalis, 250 m² m., pietinės pusės pylimas ir šlaitas (atliktas pjūvis). Kultūrinio sluoksnio storis aikštelės pakraščiuose iki 1 m, viduryje – 0,5 m. Nustatyta, kad piliakalnyje yra du pagrindiniai sluoksniai. Žemutiniame V–IX a. sluoksnyje aptikta grublėtos keramikos ir dirbinių.
Viršutiniame X a. – XI a. sluoksnyje rasta įtvirtinimų ir būstų liekanų, ūkinių duobių, ugniaviečių, stulpaviečių, lipdytos ir žiestos grublėtu, keramikos gnaibytiniu ir lygiu paviršiumi, gyvulių ir žmonių kaulų, suanglėjusių ankštinių sėklų. Surinkta apie 500 metalinių dirbinių: papuošalų (žiedų, segių, apyrankių, smeigtukų, karolių, antsmilkinis), darbo įrankių, ūkinės paskirties dirbinių (tarp jų net 83 verpstukai), ginklų. Aikštelės pakraščiuose aptiktas 5-6 sluoksnių akmenų grindinys.
Pylime išskirti 3 jo supylimo laikotarpiai. Pirmasis pylimas buvo sudarytas iš akmenų ir rąstų. Vėliau jis buvo paaukštintas suplūkiant 2 m molio sluoksnį, sustiprintą dėtais rąstais. Viršuje stovėjo medinė užtvara. Jai sudegus pylimas rekonstruotas trečią kartą, jį paaukštinant 3 m storio suplūkto molio sluoksniu, kurį tvirtino į jį sudėti rąstai. Piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu intensyviai apšaudžius ją iš lankų, tai liudija tyrinėtoje vietoje surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai. Dalis jų buvo susmigę į pylimą.
Piliakalnis datuojamas V a.-XI a.
Piliakalnio istorija
Kaukų ir Obelytės piliakalnių kompleksas gyvavo nuo I tūkstantmečio pradžios iki XI a., kai buvo sunaikintas greičiausiai per Kijevo Rusios kunigaikščių karinį žygį prieš jotvingių gentis. Manoma, kad piliakalnyje stovėjusi medinė pilaitė buvo sudeginta jos puolimo metu intensyviai apšaudžius ją iš lankų. Tai liudija ir archeologinių tyrinėjimų metu surinkti 126 įvairių formų strėlių antgaliai.
Legendos ir padavimai
Pasakojama, kad piliakalnyje paskendusi bažnyčia, o sekmadieniais, sumos metu, girdėti po žeme skambinant varpais. Žmonės pasakoja, kad Ušinskas (Metelių savaninkas) norėjo suarti šitą piliakalnį, bet tikslo nepasiekė, nes jaučiai apako.
Informacija apie Kaukų piliakalnį literatūroje:
Obelitės piliakalnis¹
(1. Knygoje taip pavadintas Kaukų piliakalnis)
Iš kairėsės šalies upės Peršaikos.
Šitas piliakalnis yra supiltas ant nuotakumo kalvos, nusileidžiančios iki upei Peršaikai. Nuo pietų šalies piliakalnis siekia nuotakumą kalvos; nuo vakarų, žiemių ir rytų apsupa jį vaga Peršaikos, kuri iš vakarų ir rytų šalies teka palej patį piliakalnio pamatą; iš žiemių gi šalies tarpe pamato ir vagos yra nedidelė lygumėlė. Anapus upės nuo vakarų tęsiasi erdvi klonis; nuo žiemių augštas status upės krantas ir plati už jo kalva; nuo rytų teipgi kalva, kuri ištolo nuotakiai leidžiasi prie Peršaikos vagos,
Pietinis piliakalnio šonas turi šiandien 27 metrus aukščio; kitų šonų aukštis siekia 15 metrų. Į galus pietinė siena eina žemyn ir tikėtina, jog jijė pavidale volo ėjo aplink visą viršūnę kalno, bet šiadien jo beveik jau nežymu, išimant žieminį galą, kuris dar tebėra pusantro metro pakilęs nuo viršutinės lygumos.
Apvada viršutinės lygumos turi 122 metru; ilgis lygumos siekia 47 metrų; plotis pietinio galo turi 41 metrą, žieminio gi – 13 m. Pamato apvada turi 238 metrus.
Viršunė piliakalnio visiškai panaši į aukštininkai gulinčią šaukšto galvą (apversta dugnu į apačią) ir pakreiptą siauresniuoju galu į žiemius. Mažiausią statumą turi šiandien pietinė siena, didžiausią žieminė.
Ant rytinio ir vakarinio pilekalnio šonų yra padaryti horizontališki takai. Paviršius pilekalnio yra visai gerame stovyj, nors po visą kalną laipioja galvijai.
Reginys nuo pilekalnio tolymesnis tik į pietvakarus ir rytus.
Žmonės pasakoja, kad Ušinskas (Metelių savaninkas) norėjo suarti šitą piliakalnį, bet tikslo nepasiekė, nes jaučiai apako.
J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 14