Kunigiškės miškas

Kunigiškės miškas

Kunigiškės miškas – taip vadinamas Subartonių miškų 713 kvartalas (1935 m. nurodyta, kad Kunigiškė esąs visas 21 kvartalas, t.y. 81,5 ha, brandaus miško – LŽV: Merkinės gir.). Šiandien čia išskirtos trys kertinės miško buveinės, vienoje iš jų dar yra senų ąžuolų.

Subartonių miškų masyvas yra pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, 1 km į šiaurę nuo Merkinės, Nemuno dešiniajame krante. Priklauso Alytaus miškų urėdijos Dainavos girininkijai ir Druskininkų miškų urėdijos Subartonių girininkijai. Apima ~60 km² plotą. Masyvą sudaro Subartonių, Netiesų, Makniūnų, Pelekiškės, Veismūnų miškai. Anapus Nemuno plyti Kibyšių miškas, o vakaruose pereina į Noškūnų mišką.

Paviršius – smėlėta lyguma su negausiomis kalvelėmis ir įdubomis. Būdingi jauriniai ir velėniniai jauriniai mažai sujaurėję smėliai. Pietine miškų riba teka Nemunas, o per mišką – jo intakai: Strauja (su Mikalaviškiu, Gelovine), Apsingė (su Kempe, Netiesa), Geitupė, Pakrikštė. Subartonių miškuose telkšo ~20 ežerų: didžiausi – Gelovinė, Apsingis, Gilšė, Lauja, Linamarkė, Pakelinis, Kampinis, Netiesis, Kozamkas.

Subartonių miškuose gan gausiai gyvena briedžiai, stirnos, šernai, kiškiai, lapės, voverės, usūriniai šunys, bebrai, barsukai, ondatros, ūdros, vandens ir plėšrieji paukščiai. Gausu vaistinių augalų, uogų, grybų. Beveik visi Subartonių miškai patenka į Dzūkijos nacionalinį parką. Įsteigti Subartonių kraštovaizdžio (memorialinis), Subartonių botaninis, Straujos geomorfologinis, Netiesų hidrografinis (Netiesų miško ežerėliai), Pakrykštės geomorfologinis draustiniai.

Grįžtant prie Kunigiškės, verta paminėti, kad tą patį pavadinimą turi ir Samūniškių k. laukas (12 ha), kuris kitados šiaurėje ribojosi su valdišku, o pietuose – su ūkininko Kampo mišku.

Istorija

Seniau buvo didelis, storų medžių miškas, kur kunigai baudžiavos laikais laikė mišias (P. Juozas Karlonas. U. A. Mikalauskaitė, 1935 m. – LŽV: Samūniškės). Žmonių pasakojimu, 1863 m. laike sukilimo, katalikų kunigai, rusų persekiojami, buvo šioje vietoje įsitaisę altorius, laikydavo pamaldas… Nuo to ir vieta vadinasi Kunigiškė (P. Mikas Dzengauskas, 40–60 m., gyv. Subartonyse. U. S. Klimavičius, 1935 – LŽV: Merkinės gir.).

Tį, skaitos, buvo kadu, gal caro laikų kunigo miškas. Tai tėvas tep pasakodavo. Ir kap jau liko, paskui žinot, tarybų valdžia viskų konfiskavo. Ir liko valdiškas. Mes ir dar vadinam Kunigiškė (P. Zigmas Kindaris, 76 m., gim. ir gyv. Subartonyse. U. Vait. ir tlk., 2012 m.).

Kunigiškėje 3,5 x 4 m dydžio bunkerį turėjo Bernardo Navicko-Girinio vadovaujami Dainavos apygardos partizanai (LKS94: 509746, 6009169).

Duomenys apie Kunigiškės mišką paimti iš V. Vaitkevičiaus knygos „Dainavos žemės šventvietės”