Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis

Merkinės piliakalnis – piliakalnis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Merkinėje, sausumos kyšulyje, 100 m į š. vakarus nuo Merkio santakos su Nemunu, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės upelio kairiajame krante. Dzūkijos nacionalinis parkas. Pasiekiamas plentu  133  Merkinė–Leipalingis  prieš pat Merkinės tiltą pasukus į kairę, už 130 m. Matomas nuo Merkinės apžvalgos bokšto.

Šlaitai statūs, 12–30 m aukščio. Išliko dalis aikštelės (5×7 m), manoma, ji buvo daugiau kaip 20 m skersmens, apjuosta pylimu. Išliko 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimo fragmentų. Iki XX a. pirmosios pusės didžiąją dalį piliakalnio nuplovė Stangės upė.

Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra papilys. Jo aikštelė ovalo formos, 150 x 300 m dydžio, be matomų įtvirtinimų. Šlaitai iki 15 m aukščio. 1997 m. ir 1998 m. čia rastas iki 80 cm storio kultūrinis sluoksnis. Radiniai: žiestos keramikos dirbiniai, geležinis noragas.

Pietinėje ir vakarinėje piliakalnio papėdėse yra papėdės gyvenvietė.

Merkinės piliakalnis – apie 20 metrų aukščio. Užlipus į jį, atsiveria nuostabus vaizdas į aplinkinius miškus, Merkio ir Nemuno santaką bei joje esančią salą, o taip pat ir tiltą per Nemuną.

Istorija

Tai reikšmingiausias šios vietovės praeities liudininkas. Stataus kalno liekanos rodo, kad pilis buvo įrengta aukštame upių santakos kyšulyje. Pagal aptiktas senosios gyvenvietės liekanas ir kultūrinį sluoksnį manoma, kad į rytus nuo piliakalnio, už gynybinio griovio, aukštoje didelio ploto kalvoje tarp Stangės ir Merkio buvo papilys. Dabar išlikęs piliakalnis nebepanašus į tą, kuris stovėjo čia prieš kelis šimtmečius – didelę jo dalį dar iki XX a. vidurio nunešė sraunūs Stangės upelio vandenys.

Istoriniuose šaltiniuose Merkinė pirmą kart paminėta 1359 m. ir vadinama viena stipriausių ir svarbiausių ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos tvirtovių. Ne kartą Merkinės pilis buvo deginta ir vėl atstatyta. 1377, 1394, 1403 m. kryžiuočiai puolė Merkinę, naikino apylinkių gyventojus, grobė jų turtą. 1391 m. lapkričio 30 d. pilį be kovos užėmė Vytauto kariuomenė. 1394 m. sausį ją sudegino atsitraukdama įgula. Pilis buvo ne tik karų, bet ir politinių įvykių liudininkė, čia apsistodavo Lietuvos valdovai, jos menėse spręsdavo vidaus įvykių bei tarptautinių santykių klausimus, medžiodavo apylinkių giriose. Merkinė veikiausiai buvo svarbesnis miestas nei Vilnius – Jogaila nesivargino vykti į Vilnių, kad suteiktų jam Magdeburgo teisę, tą padarė būdamas Merkinėje. Merkinės pilis priešų buvo puolama dar ne kartą ir tik po pergalės Žalgirio mūšyje 1410 m., kur jungtinės LDK ir Lenkijos karalystės pajėgos visiems laikams nugalėjo kryžiuočių ordiną, nustojo gynybinės reikšmės.

Padavimai ir legendos

Seniau Merkinė buvo labai didelis miestas, kaip dabar Vilnius. Joje buvo net trisdešimt trys bažnyčios, gyveno karaliai ir Merkinės piliakalnis turėjo ten puikių rūmų pasistatę. Tie rūmai stovėjo ant kalno, kurį dabar vadina piliakalniu. Jis šitaip atsirado. Ėjo seniau kažkokis karalius su didele kariuomene ir apsistojo klony tarp Merkio ir Nemuno. Nakčia prisisapnavo tam karaliui, kad čia bus didelis miestas ir tam mieste reikia jam gyventi, jei nori būti galingas ir turėti ilgą amžių.

Nubudęs karalius liepė savo kareiviams supilti kepurėmis didelį kalną ir ant to kalno viršūnės jam gyventi namus. Taip atsirado karaliaus rūmai, ir paskui aplink juos išaugo didžiausias miestas.

Informacija apie Merkinės piliakalnį literatūroje:

Merkinės piliakalnis

Vilniaus gub., Trakų pav.

Prie įtakos Merkinės į Nemuną, ant kairiojo jos kranto, yra piliakalnis. Žieminis šonas piliakalnio stovi ant augšto kranto upės; rytinis ir pietinis turi pamatą ant lygumos; abudu juodu yra piltiniai; vakarinis remiasi ant nuotakumo kalnelio ir yra tiktai dapiltas. Šonai: rytinis ir pietinis turi po 40 metrų augštumo, gana status ir užsilaiko ligšiol gerame stovij; vakarinis labai nubiręs ir apdraskytas, o žieminis visai pagadintas, begriūvant krantui upės. Ant viršūnės kalno yra lyguma su ginamąją siena iš pietų šalies. Ginamoji siena turi į pusantro sieksnio augščio.

Pirmąjį istorišką paminėjimą apie Merkinę, randame kryžeivių kronikose nuo 1377 m., kuriame Godfrydas Lindenas, kryžeivių maršalas, išėjęs prieš Algirdi, didelius grobius parsivežė iš Merkinės. 1393 metais kryžeivių vadas Konradas Jungingen’as užkariavo ir sugriovė Merkinės gintuvę.

Lietuviams iš naujo pasistačius tvirtovę, zokono maršalas Werner Tettingen 1403 m. teipgi ją užėmė ir apygardą apiplėšė.

Būdama pakeliui į Trakus ir Vilnių, Merkinė nuolatai buvo užpuldinėjama kryžeivių. Abelnai iki galo viešpatavimo Jagailos Merkinė turėjo didelę kareivišką reikšmę.

NB. Už tyrinėjimą Markinės piliakalnio buvau patekęs i rankas palicijos ir kažin kaip butų užsibaigę, kad bučia umai neištrukęs ir nepasislėpęs.

J. Radziukynas „Suvalkų rėdybos piliakalniai” // 1909 m., p. 33-34