Elniakampio piliakalnis

Elniakampio piliakalnis, Velniakampis, Geležiai – piliakalnis ir gyvenvietė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Elniakampio miške, Sudervės seniūnija. Pasiekiamas iš plento 171 Bukiškis–Sudervė–Dūkštos.  Vaigeliškėse pasukus pro Geležių Antkalnius link Rastinėnų, Bubose pasukus į dešinę vakaruosna link Šiurmonių, pavažiavus iki staigesnio kelio posūkio į kairę ir pasukus į dešinę šiaurės kryptimi, pavažiavus 300 m iki čia esančių sodybų, nuo jų paėjus į mišką šiaurėn 450 m – yra miško 51 kvartalo šiaurės vakarų krašte.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje dviejų mažų bevardžių upelių slėnių. Aikštelė beveik keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 65×54 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Šiaurės rytų šlaite, 4 m žemiau aikštelės krašto iškastas 4 m pločio, 0,4 m gylio griovys, už kurio supiltas 24 m ilgio, 1 m aukščio nuo griovio, 8 m pločio pylimas 1 m aukščio išoriniu šlaitu. Pietvakarių šlaite, 2 m žemiau aikštelės yra 8 m pločio į vakarus per 1,5 m nuolaidėjančios terasos žymės. Šlaitai statūs, 20-24 m aukščio, viršutinėje 6 m aukščio dalyje pastatinti. Piliakalnis apardytas arimų, apaugęs apie 1969 m. sodintomis pušimis.

1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio pradžia.

Vietiniai gyventojai pasakoja apie piliakalnyje stovėjusią bažnyčią ar cerkvę, kuri prasmego, apie piliakalnio vietoje stovėjusią bažnyčią, kurią kažkas užpylė žemėmis, apie tai, kad piliakalnio pašlaitėje trykštantis šaltinis apylinkių žmonėms buvo neblogai žinomas, o jo vanduo vertinamas.

Sako, yra užkasta pilis. Tai ji yra, bet kas matė, ką mes žinome. Užkasta pilis, užversta pilis. O kaip yra tuose Trakuose, vat ir ten sako, kad pilis užkasta. O tokį kalną, kas jį kasė? Ar jis priaugo? [O kokių padavimų negirdėjote?] To nepamenu. Tai mums vaikams sakė, kad pilis užkasta, mes apibėgam, apibėgam aplink. Nepamatysi… mes ten jį kasėm, bet kur ten iškasi. Nekreipėm dėmesio ir sodinom bulves, arėm ten ant to kalno. P. Veronika Chmielievska-Satkevič, 72 m., gyv. Pylimų k., Vilniaus r. U. I. Stankevičiūtė, 2005 m. Versta iš: Vilniaus apylinkių padavimai. Parengė B. Piasecka, I. Stankevičiūtė, V. Vaitkevičius, Tautosakos darbai, 2007, t. 33, p. 204.