Karmazinų piliakalnis – senųjų Karmazinų apylinkių atmintis

Karmazinų piliakalnis

Karmazinų piliakalnis – piliakalnis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Karmazinų kaimo.

Karmazinų piliakalnis, dar vadinamas Viršupiu, yra viena iš tų vietų Neries regioniniame parke, kur istorija atsiveria ne per didingus mūrus ar atkurtas pilis, o per kalvos formą, upelio slėnį, pelkėtas daubas ir senų pasakojimų nuotrupas. Jis stūkso netoli Karmazinų kaimo, Dūkštos dešiniajame krante, visai netoli šios upelės santakos su Nerimi.

Pats piliakalnis nėra didelis. Jo aikštelė ovali, maždaug 20 × 10 metrų dydžio, o šlaitai siekia 7–12 metrų aukštį. Tačiau ši vieta įdomi ne masteliu, o savo aplinka ir paskirtimi. Žemą Dūkštos slėnio kalvą supa daubos, pelkės ir šlaitai, todėl senovėje ji buvo gana patogi slėptuvei ar saugiam prieglobsčiui. Piliakalnio šlaituose dar matomi nedideli pylimai ir terasa, liudijantys, kad kalva buvo papildomai įtvirtinta žmogaus rankomis.

Karmazinų piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga – I tūkstantmečio viduriu. Kadangi jis palyginti nedidelis, spėjama, jog čia galėjo būti ne nuolatinė gyvenvietė, o slėptuvė. Vėliau, kaip teigia archeologai, piliakalnis galėjo prarasti gynybinę reikšmę ir tapti šventviete – alkakalniu. Šią nuojautą sustiprina ir vietos padavimai: pasakojama apie čia buvusią pagonių šventovę, apie kalne užkastą auksą, apie kadaise šią vietą gaubusius šimtamečius ąžuolus.

Karmazinų apylinkės apskritai yra labai turtingos senovės pėdsakų. Netoli piliakalnio yra papėdės gyvenvietė, kurioje archeologai aptiko iki 45 cm storio kultūrinį sluoksnį. Rasta molinių verpstukų, Djakovo tipo svorelis, grublėtos, gludintos ir lygios keramikos. Šie radiniai leidžia įsivaizduoti, kad šiose vietose gyventa, verpta, lipdyti indai, naudoti kasdieniai įrankiai, o aplink piliakalnį virė senųjų bendruomenių gyvenimas.

Įdomu ir tai, kad Karmazinų papėdės gyvenvietė yra tarsi vienas taškas platesniame senovės kraštovaizdyje. Netoliese yra Buivydų piliakalnis su gyvenviete, Bradeliškių piliakalnis, Karmazinų pilkapynas, o kitapus Neries – Padūkštų pilkapynas. Tai rodo, kad Dūkštos ir Neries santakos apylinkės buvo svarbios jau geležies amžiuje.

Karmazinų piliakalnį verta lankyti kartu su pažintiniais takais. Pro piliakalnį eina Dūkštos pažintinis takas, leidžiantis pajusti stačių šlaitų, upelio vingių ir senųjų piliakalnių kraštovaizdį. Netoliese esantis Karmazinų pažintinis takas atveria kitą šios vietovės pusę – Neries pakrantes, Karmazinų pilkapyną, miško aikšteles, poilsiavietes ir įspūdingą Velniakampio skardį, nuo kurio atsiveria plati Neries slėnio panorama.

Tad Karmazinų piliakalnis nėra objektas, prie kurio reikėtų tik trumpam sustoti ir pažymėti aplankytą vietą. Tai vieta, kurią verta įtraukti į ilgesnį pasivaikščiojimą po Dūkštos ir Neries santakos apylinkes. Čia galima pajusti, kaip arti vienas kito susilieja keli sluoksniai – gamta, archeologija, mitologija ir senųjų žmonių kasdienybė.

Stovint ant šios nedidelės kalvos lengva suprasti, kad piliakalnio vertė slypi ne jo aukštyje. Ji slypi pasakojime. Karmazinų piliakalnis primena laikus, kai slėniai, upės, daubos ir ąžuolai žmogui buvo ne tik kraštovaizdis, bet ir saugumo, tikėjimo bei bendruomenės pasaulis.