Papiliakalnės piliakalnis

Papiliakalnės piliakalnis su priešpiliu, papiliais ir gyvenviete, Papiliakalnė, Ginučiai – piliakalnis, I papilys, priešpilis ir gyvenvietė Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietvakarius nuo Ginučių, Linkmenų seniūnija. Pasiekiamas keliu Kimbariškė – Ginučiai, yra dešinėje, ties Linkmeno ežero šiauriniu galu, 100 m į šiaurę nuo Ginučių piliakalnio, su kuriuos sudaro vieną kompleksą.

Piliakalnis įrengtas tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų esančios šiaurės – pietų kryptimi pailgos kalvos, kurios centrinėje dalyje yra Ginučių piliakalnis, šiaurinėje dalyje, 100 m į šiaurę nuo šio piliakalnio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 47×19 m dydžio; dalinai apardyta joje iškastų duobių, iš dalies apaugusi medžiais, joje stovi paminklinis akmuo prezidento Antano Smetonos apsilankymui piliakalnyje 1934 m. atminti. Piliakalnio aikštelė apjuosta pylimu, kuris aukščiausias galuose: šiauriniame gale 2,5 m aukščio, 22 m pločio, pietiniame 1 m aukščio, 6 m pločio, šonuose juos jungia 0,4 m aukščio, 4 m pločio pylimėlis, o piliakalnio rytiniame ir vakariniame šlaituose, juos juosiančių griovių išorinėje pusėje supilti 1 m aukščio, 8 m pločio pylimai, kurių statesni išoriniai 4 m aukščio šlaitai pereina į piliakalnio kalvos šlaitus, o galai šonuose lenkdamiesi pereina į ožnugarį; pylimai iš dalies nusklidę, apaugę medžiais, aikštelės šiauriniame gale pylimas dalinai nukastas į aikštelės šiaurės vakarų kraštą.

Piliakalnio šlaituose, 10-16 m žemiau aikštelės, iškasti grioviai: šiaurinėje pusėje yra 8 m pločio dugne, 40 m pločio viršuje, 11 m gylio griovys, pietinėje pusėje – 8 m pločio dugne, 30 m pločio viršuje, 7 m gylio griovys, abu grioviai rytiniame ir vakariniame šlaituose jungiasi 5 m pločio, 1 m gylio grioviais, kurių išoriniuose šonuose supilti pylimai, rytiniame šlaite esantis griovys turi iškilimus – greičiausiai, vandens srauto stabilizatorius; grioviai iš dalies užslinkę, apaugę medžiais. Šlaitai iki griovių statūs, dirbtinai dar paskatinti, 16 m aukščio, nuo griovių išorėje esančių pylimų žemyn – dar 25 m aukščio, kiek lėkštesni; šlaitai apaugę medžiais ir krūmais, šiaurės rytiniame ir pietiniame šlaituose tvarkant piliakalnį įrengti laiptai.

Piliakalnio aikštelėje yra kultūrinis sluoksnis, sudarytas iš tamsios žemės, su archeologiniais radiniais: žiesta keramika, molio tinko gabalėliais; apardytas kasant duobes. Pavieniai archeologiniai radiniai – molio tinko gabalėliai.

Priešpilio aikštelė netaisyklingo stačiakampio formos, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 40×25 m dydžio, iš visų pusių apjuosta pylimu. Jis pietiniame gale – 1 m aukščio, 11 m pločio, šiauriniame gale – 0,6 m aukščio, 5 m pločio, vakarų ir rytų šonuose iš jo liko tik 6 m pločio terasėlės. Pietryčių pašlaitėje, 4 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio, 1 m gylio griovys, kurio išorėje yra 0,8 m aukščio, 5 m pločio, 15 m ilgio antras pylimas. Šiauriniame šlaite, 4,5 m žemiau aikštelės yra 8 m ilgio, 16 m pločio terasa. Šlaitai statūs, iki 40 m aukščio. Apaugęs mišriu mišku, krūmais.

I papilio aikštelė ištęsta stačiakampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 130×10 m dydžio, iškiliu viduriu; aikštelė dalinai apaugusi medžiais ir krūmais. Nuo piliakalnio grioviu atskirtame papilio aikštelės šiauriniame gale yra 1 m aukščio, 9 m pločio pylimas, o jo pietiniame gale – 1 m aukščio, 10 m pločio pylimas ir už jo išorėje esančio griovio – antras, 0,5 m aukščio ir 7 m pločio, pylimas; pylimai iš dalies nusklidę, aikštelės vakarų ir rytų šonuose – labai. Tarp papilio pietiniame gale esančių dviejų griovių yra 16 m pločio ir 2 m gylio lenktas griovys; griovys iš dalies užslinkęs, apaugęs medžiais ir krūmais. Papilio vakarinis ir rytinis šlaitai statūs, 10-28 m aukščio, pietinis – gerokai lėkštesnis, lyg natūraliai terasuotas; šlaitai apaugę medžiais ir krūmais, šiaurės rytų šlaite įrengti laiptai. Datuojamas II tūkstantmečio pradžia – XIV a. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas dėl teisinės apsaugos suteikimo – 2009-01-14; Nr. KPD-RM-986.

II papilio aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 26×14 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu; aikštelė iš dalies apaugusi medžiais ir krūmais. Papilio aikštelės šiaurinėje pusėje yra 0,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas, o jos pietinėje pusėje, už griovio supiltas 0,3 m aukščio, 6 m pločio dar vienas; pylimai iš dalies išsklidę, apaugę medžiais ir krūmais. Papilio aikštelės pietinėje pusėje iškastas iki 1 m gylio ir 10 m pločio griovys su už jo supiltu pylimu; griovys iš dalies užslinkęs, apaugęs medžiais ir krūmais. Papilio šiauriniame šlaite, 4,5 m žemiau aikštelės yra 8 m ilgio, 16 m pločio terasa; terasa kiek apslinkusi, apaugusi medžiais ir krūmais. Vakarinis, šiaurinis ir rytinis šlaitai statūs, 20 m aukščio; šlaitai apaugę medžiais ir krūmais. Datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. pabaiga – I tūkstantmečio viduriu ir II tūkstantmečio pradžia – XIV a. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas dėl teisinės apsaugos suteikimo – 2009-01-14; Nr. KPD-RM-986.

Rytinėje, vakarinėje ir šiaurinėje pašlaitėse, 4 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje aptikta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako, akmeninis kirvelis, molinis verpstukas. Šiaurinėje papėdėje esančio ožnugario šiaurės vakarų dalis įtvirtinta. Nuo piliakalnio ji nutolusi per 60 m, tad neaišku, ar čia buvo atskiras piliakalnis ar įtvirtintas papilys. Įtvirtinimo aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 26×14 m dydžio, iki 1 m iškiliu viduriu. Jos šiaurinėje pusėje supiltas 0,5 m aukščio, 9 m pločio pylimas, pietinėje pusėje iškastas iki 1 m gylio, 10 m pločio griovys, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 6 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 20 m aukščio. Gyvenvietė yra žalojama, nes yra ariama.

1958 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus. 1976 m. ir 1985 m. žvalgymus atliko Mokslinė metodinė taryba.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. – I tūkstantmečio viduriu ir II tūkstantmečio pradžia – XIV a.