Koplyčkalnis
Koplyčkalnis
Koplyčkalnis
Adresas
Koplyčkalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli jo vieta.
GPS
55.865333056808, 25.547504425049
Koplyčkalnis
Koplyčkalnis yra Rokiškio krašto Kamajų apylinkėse, Trakų-Pempiškio mišku vadinamame miško masyve. Tai vietovė, išsiskirianti aiškiai matoma reljefo forma ir glaudžiu ryšiu su aplinkiniu kraštovaizdžiu. Kalva stūkso miškingoje teritorijoje, todėl jos vaizdas atsiveria ne kaip atskiras laukuose iškilęs objektas, o kaip natūrali miško reljefo dalis.
Koplyčkalnio aplinką sudaro brandūs lapuočiai – seni ąžuolai ir beržai, suteikiantys vietai uždarą, pavėsingą ir savitą atmosferą. Kalvos viršus apaugęs žaliais krūmokšniais bei didesniais medžiais, todėl iš pirmo žvilgsnio ji primena natūraliai susiformavusią, medžių vainikais pridengtą aukštumą. Tokia augmenija ne tik formuoja vietos estetinį vaizdą, bet ir pabrėžia jos senumą bei ilgalaikį ryšį su miško aplinka.
Trakų piliakalnis
Rokiškio apskrity, Kamajų valsčiuj yra miškas, vadinamas Trakų mišku. Tame miške randasi tuo pat vardu piliakalnis, būtent, Trakų piliakalnis. Čia, gal būt, pirmiausia buvo pavadintas piliakalnis, Trakų piliakalniu, o paskui nuo to piliakalnio pavadintas tuo pat vardu tas miškas, kuriame Trakų piliakalnis randasi.
Trakų piliakalnis yra apaugęs senais, šimtamečiais ąžuolais ir beržais. Pro piliakalnį eina siauras, apaugęs krūmais takelis, kuriuo galima ir į piliakalnį lipti ir pamatyti gražų to piliakalnio vaizdą. Jo viršus apaugęs žaliais krūmokšniais, ir dideliais medžiais, kurie sudaro žavėjantį vaizdą, tarytum, kokį ąžuolų ir garbanuotų beržų sodą.
Tos apylinkės žmonėse yra užsilikęs padavimas apie piliakalnio atsiradimą. Jis esąs švedų laikmečio padarinys. Žmonės pasakoja, kad kadaise buvęs ten Raudondvario dvaras ir bažnyčia. Vieną sekmadienį, kai bažnyčioje buvo laikomos iškilmingos pamaldos, to dvaro savininkas lošęs už stalo su švedų vadais kortomis, kuriems labai nesisekę. Užtai jie supykę ant to dvaro savininko ir jam pasakę, girdi, kai apie bažnyčią einanti procesija, iš jo dvaro ir bažnyčios pasidarysiąs kalnas. Savininkas supykęs ir atsakęs, kad jie pirmiau žūsią, negu dvarą ir bažnyčią kalnu paversią. Žinoma, dvarininkas juos išleidęs ir pradėjęs iš jų juoktis ir gerti vyną mažais saikeliais. Išėjus iš bažnyčios procesijai, švedų kareiviai puolę su pilnomis žemių kepurėmis ir užpylę dvarą, bažnyčią ir minią žmonių. Iš čia ir pasidaręs Trakų piliakalnis, ant kurio nakties dvylikoje pasirodo visos brangybės. Vieną sykį, keletas drąsesnių vyrų, nuėję ant to piliakalnio ieškoti žemėse aukso. Ir kasė žemę, bet kada atėjusi nakties dvylika, jie pamatę einant žmones su kunigu ir giedant. Užpakaly minios nešę aukso skrynią ir žadėję tam atiduoti, kuris juos iš ten išgelbėsiąs. Vyrai labai išsigandę ir nelaukę, kas toliau dėsis, parbėgo uždusę namo, palikę lopetas. Net ir dabar žmonės bijo ant to kalno nueiti prievakary.
Kamajų pradžios mokyklos mokiniai, mokytojui vadovaujant, buvo nuvykę į piliakalnį ir truputį pakasę gilyn rado vienodą žemės sluoksnį, kuriame užeinama žmogaus griaučių. Sluoksnyje yra plytų, kurios visai pavirtusios žeme. Daugiau tyrinėjimų tame piliakalny niekas nebuvo daręs ir giliau į žemę įsikasęs. Man rodos, kad šis piliakalnis reikėtų smulkiau ištirti.
V. Kligys. „Trakų piliakalnis // Diena. 1930 m., nr. 46, p. 5.
