Verpeto kalnas

Verpeto kalnas

Verpeto kalnas – kalnas Molėtų rajono savivaldybėje, Marcelino kaimo laukuose. Vietos gyventojai jį vadina “Blindos” kalnu. Ar pamenate į kalną jojanti ant arklio Tadą Blindą. Juk būtent čia ir buvo nufilmuoti pirmieji filmo “Tadas Blinda” kadrai. Verpeto kalnas – tai vienas įspūdingiausių Lietuvos kalnų! Jis turi keletą vardų: Nusiraminimo kalnas, Tado Blindos kalnas, Vastapų kalnas.

Tai aukščiausia apylinkės vieta, nuo kurios atsiveria nuostabūs Aukštaitijos kraštovaizdžiai. Jis apipintas legendomis, turintis ypatingą energetiką, svarbi senovės tikėjimų apeigų ir amžino poilsio vieta. Aukštai ant jo šlaitų veržiasi trys šaltiniai, nuo jo matosi iki 18 km atstumu. Tai svarbi vidinio nusiraminimo vieta sudėtingais žmogaus gyvenimo periodais. Prieš priimant lemtingus sprendimus, puiki poilsio vieta, mėgstama ir pastoviai lankoma.

Tai metinių kalendorinių ir apeiginių švenčių vieta.

Istorija

„Vilnies” laikraštyje išspausdintas Mato Salagirio straipsnis „Kal­bantis akmuo Verpetos kalne” (netikslumas: ne Verpetos, o Verpeto). Jis rašo, kad Mokslininkų rūmų biofizinių reiškinių sekėjai leidžia laikraštėlį „Pajauta”. Jame yra straipsnis „Pokalbis su Galiūne”.

„Pusiaukelėje iš Alantos į Skudutiškį stūkso aukščiausias šio­se apylinkėse Verpetos kalnas. Nuo jo giedrą dieną matyti net keturių bažnyčių bokštai. Šią vietą mėgsta tiek alantiškiai, tiek skudutiškiečiai. Čia užkopia ir šiaip pakelei­viai. Kalno viršūnėje – akmenys. Iš kur čia rieduliai atsirado, niekas nežino. Aiškinama dvejopai: ir kad ledynai juos sunešė, ir kad žmonės sutempė. Bet mįslė lieka. Kalno viršūnėje galima išbūti valandų valandas…

Išsirinkau akiai malonų akmenį ir parkritau šalia jo apmąs­tymams. Greitai pajutau nepaprastą lengvumą… Galiūnė prisipažino, jog labai nusivylusi žmonėmis. Anot jos, jie užsisklendę, nutolę nuo gamtos, susvetimėję. Pagaliau ji, Galiūnė, pajutusi, kad išmušusi valanda atlikti savo tikrąją paskirtį… Po to ji kalbėjo man iki šiol nesuprantamus daly­kus. Aiškino, kad jie, akmenys, ant žemės išsimėtė visai neatsitiktinai, kad jie sudarą grandinę ir kad aš šia grandine pradedu keliauti. Prieš pus­metį buvau palei Balninkus. Ten vienas paprastas lauko akmuo man irgi paliko neišdildomą įspūdį. Pasirodo, ir šisai esąs jų grandinėje. O prieš atklysdamas į Verpetos kalną, lankiausi ir prie garsiojo Valiulio akmens. Nepaprasto, o su ženklais…”

Padavimai ir legendos

Sakoma, kad buvo užėjusi tokia vėtra, kad sunešusi kalną.