Antatiškių akmuo – Šiaučiukas, ant kurio batus siuvo velnias

Antatiškių akmuo

Antatiškių akmuo, vad. Šiaučiuku – riedulys Molėtų rajone, į šiaurės rytus nuo Antatiškių kaimo, guli šlapiame lapuočių miške.

Antatiškių akmuo yra vienas iš tų Molėtų krašto riedulių, kuriuose gamtos forma susilieja su senaisiais žmonių pasakojimais. Iš pirmo žvilgsnio tai stambus, rausvo stambiagrūdžio granito akmuo, tačiau jo tikroji trauka slypi ne vien dydyje ar išvaizdoje, o paslaptingoje istorijoje, kurią apie jį pasakojo apylinkių žmonės.

Riedulys yra netaisyklingos formos, maždaug 2,8 m ilgio, 2,5 m pločio ir iki 1,75 m aukščio. Jo šone yra natūrali įduba, kuri ir tapo pagrindine padavimų vieta. Pasak senųjų pasakojimų, būtent šioje įduboje žmonės matydavę sėdintį velnią arba šiaučių, kuris iš beržo tošies siuvęs batus.

Šis vaizdinys labai gyvas ir savitas: naktis, tylus miškas, riedulio šešėlis, o akmens įduboje palinkęs nelabasis darbuojasi lyg koks amatininkas. Sakoma, kad naktį jam pašviesdavęs pats Perkūnas. Padavimuose minimi ir kiti keisti nutikimai – velnias tai pasirodydavęs, tai pradingdavęs, batai jam dingdavę, o kartais net patį kipšą vėjas nupūsdavęs.

Tokie pasakojimai rodo, kad akmuo žmonėms buvo ne paprastas lauko riedulys. Jis turėjo vaizduotę žadinančią galią, buvo atpažįstamas, įsimenamas ir apipintas vietos atmintimi. Antatiškių akmuo primena laikus, kai kiekvienas keistesnės formos gamtos objektas galėjo tapti padavimo pradžia, o įduba akmenyje – vieta, kurioje žmogus įžvelgdavo antgamtinį pasaulį.

Nuo 1998 m. Antatiškių akmuo yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Tai svarbu ne tik kaip gamtos objektui, bet ir kaip vietos pasakojimų, mitologinės vaizduotės ir krašto atminties ženklui.

Aplankyti šį akmenį verta tiems, kurie mėgsta mažiau žinomas, bet charakteringas Lietuvos vietas. Antatiškių akmuo nėra didingas piliakalnis ar plačiai lankomas turistinis objektas, tačiau būtent tokiose vietose dažnai geriausiai pajuntama vietos dvasia. Čia užtenka sustoti, apžiūrėti akmens formą, įdubą jo šone ir prisiminti seną pasakojimą apie velnią, naktimis siuvusį batus iš beržo tošies.