Kauprinių akmuo – sunkiai randamas miško milžinas
Kauprinių akmuo, dar vadinamas Vyžių akmeniu
Adresas
Kauprinių akmuo. Žemėlapyje pažymėta tiksli akmens vieta.
GPS
55.4305898, 25.9845141
Kaūprinių akmuo
Kauprinių akmuo, dar vadinamas Vyžių akmeniu, yra vienas iš tų gamtos objektų, kurių lankymas labiau primena nedidelę ekspediciją nei įprastą sustojimą prie turistinio, ženklais pažymėto objekto. Jis guli vadinamajame Kauprinių miške, Daunorių miško pakraštyje, netoli Vyžių kaimo (Utenos raj.), pailgos kalvos papėdėje. Tai nuošali, retai lankoma vieta, kurią slepia gūdokas miškas ir kurioje dar galima pajusti tikrą laukinės gamtos tylą.
Akmuo iškyla sulig žmogaus ūgio – apie 2 metrus. Nurodoma, kad jo aukštis siekia apie 1,78 m, plotis – 2,1 m, ilgis – 3,17 m. Tačiau pasakojama, kad tikroji šio riedulio didybė slypi po žeme, nes požeminė jo dalis gali būti dar gerokai didesnė. Tai ledyno paliktas akmuo, gulintis kalvos papėdėje ir primenantis laikus, kai šį kraštovaizdį formavo ne žmogus, o didžiulės gamtos jėgos.
Kauprinių akmens aplinka taip pat išskirtinė. Šiauriau jo yra Šaltosios versmė, o rytuose minimos Liepelių ir Panuotakių versmės. Šie šaltiniai suteikia vietai dar daugiau paslaptingumo – tarsi akmuo būtų ne vienas, o priklausytų platesniam miško, kalvų ir versmių pasauliui. Tokios vietos dažnai atrodo paprastos tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau jose labai stipriai jaučiamas senojo kraštovaizdžio vientisumas.
Rasti Kauprinių akmenį nėra lengva. Krypties nuorodų į jį beveik nėra, o ryškesnių takų, išskyrus žvėrių išmintus praėjimus, čia taip pat sunku tikėtis. Prie akmens pastatytas tik medinis informacinis ženklas su užrašu „Kauprinių akmuo“. Todėl keliaujant į šią vietą verta nusiteikti, kad tai nebus patogus objektas su aiškiai pažymėtu maršrutu – greičiau tai nuošalus miško atradimas tiems, kurie mėgsta ieškoti mažiau žinomų gamtos paminklų.
Sakoma, kad be vietinių pagalbos Kauprinių akmenį ir Šaltosios versmę surasti gali būti nelengva. Šaltoji versmė yra maždaug 0,7–1 km į šiaurę nuo Aloyzo Musteikio sodybos, o pakeliui link jos, neaukšto gūbrio keteroje, pūpso pats Kauprinių akmuo. Šis apibūdinimas leidžia suprasti, kad akmuo nėra atskiras, lengvai pasiekiamas lankytinas taškas – jis yra įaugęs į miško reljefą, takų ir vietinių žinojimo kraštovaizdį.
Kauprinių akmuo patiks tiems, kurie ieško ne masinio turizmo, o tikresnio santykio su vieta. Čia nėra plačių aikštelių, išpuoselėtų takų ar nuolatinių lankytojų srauto. Yra miškas, kalvos papėdė, didelis riedulys, netoliese trykštančios versmės ir jausmas, kad atėjai į vietą, kurią dar reikia pačiam atrasti.
Tai kuklus, bet labai savitas objektas. Kauprinių akmuo primena, kad Lietuvos gamtos įdomybės dažnai slypi ne ten, kur lengviausia privažiuoti, o ten, kur reikia pasukti nuo įprastų kelių, sekti miško ženklus, klausytis vietinių pasakojimų ir būti pasiruošusiam trumpam pasiklysti tarp medžių.
