Astronominiai Vyžuonų ozo akmenys: senovės dangus akmenyse

Astronominiai Vyžuonų Ozo akmenys

Astronominiai Vyžuonų Ozo akmenys – Vyžuonų ozo gale esančios dvi riedulių sankaupos kitados galėjo turėti svarbią religinių ritualų paskirtį. Jų konfigūracijos atitinka saulės ir mėnulio tekos bei laidos kraštinius azimutus, taigi tarsi modeliuoja kosminio pasaulio sandarą. Tokie ,,modeliai” žinomi prie archeologinių kapinynų, tikėtina jų buvus ir šventvietėse – alkuose.

Paėjėjus ozo kupra nuo Vytauto paminklo tolyn miško keliuku, už 800 m. pamatysime nemažai į žemę susmigusių, kerpėmis apaugusių stambių akmenų. Kai kurių jų skersmuo siekia iki 1,5 m. Pasižvalgius atidžiau matyti, kad jie grupuojasi į dvi sankaupas. Pirmoji, taisyklingesnė vienuolikos akmenų grupė yra netoli takelio, alksnyne. Antroji grupė – tai riedulynas pačiame gubrio gale. Smalsesnis žvilgsnis juose pastebi daug keistenybių”. O ypač kompasu patikrinus akmenų išsidėstymo konfigūraciją. Visų pirma atkreipia dėmesį, kad pirmosios grupės du akmenys 6 ir 11 guli beveik tiksliai ant linijos, išvestos šiaurės ir pietų kryptimi.

Ta pačia kryptimi išdėstyti dar keturi rieduliai 1-4. O kiti keturi – 8 – 11 rodo vasaros saulėgrįžos azimutą – tai ta vieta horizonte, kur saulė patekėdavo Rasos šventės rytmetį. Žiūrint nuo 4 akmens į 9, matyti, kur saulė teka per žiemos saulėgrįžą; taigi ši kryptis žymi Kalėdų šventės metą. Dar čia galima rasti užfiksuotus mėnulio kraštinius azimutus. Didesnioji akmenų grupė taip pat turi „astronominių bruožų”, bet dėl akmenų gausumo juos sunkiau išskirti; trukdo ir tai, kad daug jų giliai įsmigę žemėsna, apaugę velėna.

Riedulynas ozo gale taip pat turi įdomių bruožų, tačiau čia interpretuoti turėtume atsargiau, nes visai arti jo šlaitas vietomis nukastas imant žvyrą. Įdomu, kad vienas iš akmenų pažymėtas iškaltu grioveliu. Taisyklingumu taip pat išsiskiria apie 150 m. nuotoliu į šiaurės rytus nuo riedulyno alksnyne esanti akmenų sankaupa. Joje – irgi 11 akmenų, tarp kurių nesunku išskirti fiksuojančias pasaulio šalių kryptis (2 brėžinys).

Tiesiog būtina, kad šią vietą aplankytų ir archeologai. Tada tikriausiai galima būtų atsakyti ir į klausimą, ar šie akmenys buvo naudoti kaip religinių ritualų vieta.

Teksto ištrauka iš prof. A. Vyžinto knygos „Vyžuonos”.

Legendos ir padavimai

Kartuvių kalnas (visas Vyžuonų ozas) yra įspūdingas gamtos paminklas, iki šiol archeologų mažai tyrinėtas, lygiai kaip ir kalne esantis savito geometrinio išdėstymo akmenynas, galėjęs turėti senovės kulto ir astronominę paskirtį.

Pagal juos skaičiuodavę metų laiką. Visi akmenys buvo išdėstyti tam tikra tvarka. Jų jokiu būdu niekas negalėjo judinti. Tam, kas juos pajudintų, grėsė Perkūno trenksmas. Todėl iki šiolei jų niekas nejudina. Prie šių akmenų buvęs aukuras, ant kurio buvo padėta akmeninė žalčio Vyžo galva, vėliau pernešta į Vyžuonų bažnyčią. (Pasakojo Bronė Saladžiutė).