Ceikiniai

Ceikiniai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Ignalinos, 9 km nuo kelio 102 Vilnius–Švenčionys–Zarasai. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta po I pasaulinio karo; liaudies architektūros paminklas), paštas, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinės mokyklos Ceikinių skyrius.

Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Ceikinės upelio. XVII a. kaimas vadinosi Keiziai, Keizai, o dvarvietė vadinta Ceikiniais. Vėliau kaimas imtas vadinti Didžiaisiais Ceikiniais, o dvaras – Mažaisiais Ceikiniais, kol galiausiai 1954 m. dvarvietė priskirta kaimui. Vietovė dar vadinta ir suslavintais vardais – Ceikin-Kozičyn, Lipovčizna, Jakovščizna, Keizai minimi iki XIX a. pabaigos.

Kaimas įsikūręs Ceikinės ir Kretuonos santakoje. Jį supa pušynai, kalvos. 4 km į šiaurę nuo miestelio yra 289 m Nevaišių kalva, ketvirtoji pagal aukštį Lietuvoje.

Ceikiniai minimi 1510 m. Tada čia buvo Ceikinių dvaras, kuriame gyveno ir pats dvaro savininkas Andriejus Butrimas Nemierovičius. Po dvarininko mirties Ceikiniai testamentu buvo užrašyti Švenčionių bažnyčiai. LDK Žygimantas Augustas šį dovanojimą patvirtino. 1542 m. Stanislovas Dovaina nusipirko Ceikinius iš Švenčionių dvasininkų už keturias baudžiauninkų šeimas ir 10 kapų grašių.

1621–1700 m. prie evangelikų reformatų bažnyčios veikė pradžios mokykla. 1773 m. pastatyta medinė Ceikinių bažnyčia, kuri 2016 m. balandžio 5 d. visiškai sudegė. 1831 m. kunigas A. Labutis suorganizavo sukilėlių būrį ir puolė Rusijos imperijos kariuomenės įgulą Švenčionyse. XIX a. 

1921 m. įsteigta parapija. Pokario metais apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro partizanų rinktinės partizanai. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1961 m. pastatyti kultūros namai.