Erzvėtas

Erzvėtas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 4,5 km į vakarus nuo Tverečiaus. Išsidriekęs iš šiaurės į pietus 4,3 km, plotis siekia 0,72 km. Altitudė 131 m. Giliausia ežero vieta yra rytinėje dalyje, 19 m gylio. Ežero dubuo rininės kilmės. Krantai aukšti, sausi, tik pietinis žemas, apaugę siaura medžių juosta. Šiaurinėje Erzvėto dalyje yra 0,11 ha plotą užimanti salelė. Pakrantėse plyti dirbami laukai ir pievos. Į pietinį ežero galą įteka Kančiogina, o rytuose išteka Birvėta (dar vadinama Erzvėta, Dysnos baseinas).

Rytuose prie ežero įsikūręs Erzvėto kaimas, pietuose – Ryžiškė, vakaruose Kukutėliai, šiaurėje – Andriejauka. Šiaurine pakrante eina plentas 112 Ignalina–Didžiasalis, vakarine – kelias Nr.1405 (Paliesius – Andriejauka), rytine – 1418 Andriejauka–Erzvėtas .

Ežerėvardį Érzvėtas bandoma kildinti nuo žodžių aržus, eržus, aržlus („smarkus, neklusnus“), aržyti, argoti („plėšyti, draskyti“), arba būti archajiškas vedinys iš ide. *arg- („aiškus, šviesus“).

Padavimai: Daug senybas miestų ir bažnyčių nuskindusių. Pasaka[ja] diedas, ir Erzvėta ežeri yra nuskindus bažnyčia, ciktai kiek likį švintariaus, kiek abelų kunigą sada dabar yra.

Erzveto ežere nuskendo bažnyčia. Būdavo girdėti vakarais, kai saulė nusileidžia, skambinant varpais. Žvejai suplėšydavo į bokštą tinklus. Dabar liko tik salelė prie Andriejevkos.

Erzveta ežeri buva labai dzidelis astravas, ti buvįs miestelis i bažnyčia. Ale i miestelis, i bažnyčia nuskinda, citei maža dalele lika, kur buva pamaldzingas davutkeles.

Erzveto ežero daikti buvo rūmai karalaičio Erzia ir dzidelė bažnyčia. Prasižengus Erziui, prakeikė jį kaimynai. Žemė prasiskyrė i prarijo dvarų su sodais, cik liko bažnyčia su klebonija. Tam daikti pasidarė Erzveto ežeras. Kai žmones pasileido, tai i bažnyčia nuskindo. Tik vienas astravelis da pakrašcy lika. Ti auga grūšias i jaunimas vasaraj kupaliojas.

Erzveto ežeri yra paskindįs miestelis, Tverečiaus ežeri — bažnyčios zvanas, katras da i daba Jonines naktį zvanija, Svirkų ežere yra labai navatnų žuvų, Kalvališkių lauki — užaugįs ežeras: sako, buvo labai didelis kadai ežeras.

Erzveto ežero saloje buvo bažnyčia. Ją prakeikė, ji apsivertė ir nuskendo.

Iš Erzveto ežero buvo luftas į Mešonių ežerą (Bernotų k.). Viename ežero gale buvo paleista lydeka su žiedais ir sugauta kitame.

Lydeką, perrištą raudonu kaspinėliu, paleido Mešonių ežere ir sugavo Erzveto ežere.

Vinciukas Spiečius pagava Erzveta ežeri žuvį ne žuvį, greičiausiai velnių, kataras citei žebuoja. Kad nenumetįs i nepersižegnojįs, piauniai būtų prarijįs.

Erzveto ežeri, saka, žiemą kas staugia. Žiemų važiuodamas labai dažnai ažblūdzysi. Saka, velnias vedziojas.

Strošnojoj dienoje velniai žydų dūšias nešioja ir grūda versmėn. Sako, daug kas regėjo, kaip Erzveto ežero verpetynen velnias žydus grūdęs, tik jų subines virbėdavo.