Juodžio ežeras

Juodžio ežeras arba Juodis – ežeras vidurio Lietuvoje, Panevėžio rajone, apie 2,5 km į pietus nuo Vadoklių. Ištįsęs vakarų – rytų kryptimi 2,3 km, plotis iki 0,4 km. Gylis siekia 5,1 m. Ežeras telkšo rininės kilmės duburyje. Kranto linija vingiuota, jos ilgis 5,7 km. Yra dvi mažos salelės (7 a ir 4 a). Krantai žemi, pietryčiuose pelkėti. Iš pietų ir šiaurės prieina Užusienio miškas, į vakarus ir rytus plyti dirbami laukai. Į Juodį įteka Lėnupis ir J-2 upelis iš Pilvino ežero, o šiaurėje išteka Nevėžio intakas Juoda. Dėl ant šios upės įrengtos užtvankos ežero vandens lygis pakyla 0,75 – 1 m.

Šalia Juodžio įsikūrę Datūniškio ir Paežerio kaimai.

***

Seniau, kur dabar plūduriuoja Juodis, buvo laukai. Ten žmonės arė ir javus sėjo. Apie Juodį yra nederlingi laukai, todėl daugiausia sėja grikius. Toliau ant kalnelio buvo Paberžynės sodžius, kur ir dabar stovi.
Vieną kartą moterys rovė grikius ir vakare rengėsi eiti namo. Jos ir nuėjo, bet viena moteriškė užmiršo nesurištą į pėdą glėbuką. Su ja kartu ėjo maža mergaitė. Ji pamatė tą grikių glėbuką ir sako:
— Mama, glėbuką užmiršai nesurištą.
Motina iš karto nesuprato kas ir klausia:
— Kokį grėbtuką?
Tuokart mergaitė sako:
— Juodą.
Kai tik ištarė žodį “juodas”, atsirado iš kaži kur vanduo ir, kur buvo jų grikiai, paplūdo ežeras. Tam ežere nuskendo ir ta motina su mergaite, kuri ištarė žodį “juodas”. Būtų ežeras gal užliejęs ir Paberžynės kaimą, bet jis buvo ant kalno, tai ir liko.
Ežero vanduo tokis juodas, kad kaip anglis. Prie ežero guli labai didelis akmuo, apie kurį žmonės pasakoja, kad po juo yra pakasta daug aukso.