Kalnočių piliakalnis – akmeninių kirvių kalva virš gilaus slėnio

Kalnočių piliakalnis

Adresas

Kalnočių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.8996551, 25.8505194

Adresas

Kalnočių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.

GPS

55.8996551, 25.8505194

Kalnočių piliakalnis

Kalnočių piliakalnis – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kalnočių kaimo, Obelių seniūnijoje. Kultūros paveldo registre jis įrašytas unikaliu kodu 5632 (iki 2005 m. – A562P, kultūros paminklų sąrašo Nr. AR945).

Iš laukų pusės Kalnočių piliakalnis atrodo kukliai – tik švelnus pakilimas. Bet užtenka priartėti prie aikštelės krašto, kad suprastum, kodėl būtent ši vieta buvo pasirinkta gynybai. Piliakalnį iš trijų pusių juosia gilus buvusio upelio slėnis, o šiaurės rytų pusėje plyti laukai. Į slėnį besileidžiantys šlaitai statūs, iki 28 m aukščio, o šiaurės rytų šlaitas nuolaidus, vos 2 m aukščio.

Dvidešimt aštuoni metrai – tai maždaug devynių aukštų namo aukštis. Tokie šlaitai Rokiškio krašte reti: daugelio kaimyninių piliakalnių šlaitai siekia 10–16 m. Tad Kalnočiai – vienas įspūdingiausių šio krašto piliakalnių savo reljefu. Vienintelį silpną šoną – nuolaidų šiaurės rytų šlaitą – senieji gyventojai greičiausiai saugojo medine tvora ar pylimu. Gamta visa kita padarė už juos.

Kalnočių piliakalnis
Kalnočių piliakalnis. Stasys Daunys (fotografas) 1960 m. Rokiškio krašto muziejus

Piliakalnio aikštelė ovali, apie 50 m ilgio ir apie 25 m pločio. Ilgą laiką ji buvo ariama. Plūgas išlygino senuosius įtvirtinimus, tačiau kalvos formos nepakeitė.

Akmens ir kaulo pasaulis

Kalnočių piliakalnis priklauso seniausių Lietuvos piliakalnių kartai. Jis datuojamas I tūkstantmečiu pr. Kr. – I tūkstantmečio po Kr. pradžia. Tuo metu šiame krašte gyveno brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonės. Molinius puodus jie lipdė rankomis ir jų paviršių braukydavo šiaudų kuokštu ar šakele – iš to ir kilo kultūros pavadinimas. Archeologas Gintautas Zabiela suskaičiavo, kad Obelių–Kriaunų apylinkėse žinomi aštuoni brūkšniuotosios keramikos kultūros piliakalniai. Kalnočiai – vienas iš jų.

Pirmieji žvalgomuosius tyrimus 1948 m. atliko Rokiškio krašto muziejaus darbuotojai apardytose aikštelės vietose. Jie rado 0,2–0,4 m storio kultūrinį sluoksnį, o jame – įtveriamųjų ir pentinių akmeninių kirvių, akmeninių buožių dalių ir lipdytos brūkšniuotu paviršiumi keramikos.

Šie radiniai pasakoja daug. Pentinis kirvis – tai akmuo su išgręžta skyle kotui, kurią senovės meistrai išgręždavo tuščiaviduriu kaulu, sukdami jį ir pildami smėlį. Darbas trukdavo ne vieną dieną, todėl toks įrankis buvo vertybė. Akmeninė buožė – ne darbo įrankis, o ginklas arba valdžios ženklas. Jei ji buvo rasta piliakalnyje, vadinasi, čia gyvenusi bendruomenė turėjo ir ką ginti, ir kas jai vadovautų.

Kalnočių piliakalnis
Kalnočių piliakalnis. Stasys Daunys (fotografas) 1960 m. Rokiškio krašto muziejus

Vėliau piliakalnį žvalgė Istorijos instituto archeologai (1949 ir 1972 m.), o 1977 ir 1985 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos specialistai. Aikštelėje rasta akmeninių kirvukų, kaulinių adiklių ir molinių verpstukų. Kaulinis adiklis – tai drožimo įrankis medžiui apdirbti, o molinis verpstukas – mažas sunkis ant verpstės, liudijantis, kad čia buvo verpiami linai ar vilna. Kartu šie daiktai piešia ne karių tvirtovės, o gyvos bendruomenės paveikslą: vyrai skaldė ir šlifavo akmenį, drožė medį, moterys verpė ir lipdė puodus.

Radiniai saugomi Rokiškio krašto muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Norintiems pamatyti, kokius daiktus naudojo Kalnočių gyventojai, verta užsukti į Rokiškio krašto muziejų.

Kultūros vertybių registre šalia piliakalnio pažymėta ir gyvenvietė. Tai reiškia, kad dalis žmonių gyveno ne ant kalvos, o jos papėdėje, ir į piliakalnį traukdavosi tik pavojaus metu.

Kaimynai sėlių krašte

Kalnočiai stovi tankiame senųjų piliakalnių tinkle. Iki Papilių piliakalnio – apie 6 km, iki Bradesių piliakalnio prie Sartų – 6,5 km. Visi jie vėliau tapo sėlių – vienos iš išnykusių baltų genčių – krašto dalimi. Kalnočių piliakalnis gyveno dar anksčiau, toje epochoje, kai sėlių vardo istorijoje dar nebuvo, o žmonės pasaulį matė per akmenį, kaulą ir molį.

Kalnočių piliakalnis
Kalnočių piliakalnis. Nežinomas fotografas ~XX a. 6 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejus

Kitaip nei daugelis kaimyninių kalvų, Kalnočių piliakalnis kol kas neturi užrašytų padavimų. Jo nėra nei senųjų šventviečių sąvaduose, nei išsamiausioje Obelių–Kriaunų krašto šventviečių apžvalgoje. Tai nereiškia, kad jų niekada nebuvo – Kalnočių kaime 2011 m. gyveno vos 9 žmonės, ir atmintis galėjo išblėsti kartu su ištuštėjusiu kaimu. Jei kas nors iš skaitytojų yra girdėjęs pasakojimų apie šią kalvą, parašykite komentaruose – kiekviena užrašyta istorija yra išsaugota vietos dvasios dalelė.

Piliakalnis, kurio laukia permainos

Kalnočių piliakalnis gali greitai pasikeisti. 2026 m. vasarį Rokiškio rajono savivaldybė paskelbė planą pritaikyti lankymui Juodonių, Alksnių ir Kalnočių piliakalnius. Prie jų ketinama įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, laiptus su turėklais, pėsčiųjų takus, informacinius stendus, dviračių stovus, lankytojų skaitiklius ir atlikti archeologinius bei geologinius tyrimus. Daugiausia lėšų – 240 tūkst. eurų – numatyta būtent Kalnočių piliakalniui, o darbai turėtų vykti nuo 2026 m. antrojo iki 2028 m. ketvirtojo ketvirčio.

Planuojami archeologiniai tyrimai ypač svarbūs: piliakalnis iki šiol tik žvalgytas, niekada plačiau nekasinėtas. Galbūt jie atskleis tai, ko iki šiol nežinome.

Patarimai keliautojui

  • Kada vykti. Geriausias metas – vėlyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris, kai medžiai be lapų ir nuo aikštelės atsiveria slėnio vaizdas.
  • Saugumas. Šlaitai labai statūs. Kol neįrengti laiptai, į slėnį nusileidinėti nerekomenduojame, ypač po lietaus. Avėkite tvirtą avalynę.
  • Infrastruktūra. Šiuo metu automobilių stovėjimo aikštelės ir stendų gali nebūti – jie tik planuojami. Prieš kelionę verta pasitikrinti naujienas Rokiškio turizmo informacijos centre.
  • Maršrutas. Kalnočius patogu aplankyti kartu su Papilių piliakalniu, Visdievų šventkalniu ir Obelių miesteliu. Taip per vieną dieną galima apžiūrėti visą Obelių krašto senovės paveldą.
Kalnočių piliakalnis
Kalnočių piliakalnis. Nežinomas fotografas ~XX a. 6 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejus

Kalnočių piliakalnis – tai vieta, kur istorija dar tyli. Jame nėra nei pilių griuvėsių, nei garsių legendų, tik kalva, slėnis ir žemėje paslėpti akmeniniai kirviai. Bet galbūt būtent dėl to čia lengviausia pajusti seniausių protėvių pasaulį: atsistoti ant aikštelės krašto, pažvelgti į 28 metrų gelmę ir įsivaizduoti, kaip prieš du su puse tūkstančio metų čia kas vakarą rūkdavo židinių dūmai.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *