Kertuojos piliakalnis

Kertuojos piliakalnis

Kertuojos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24036) Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje, Kertuojos kaime, Inturkės seniūnija. Pasiekiamas keliu Inturkė – Lakaja, yra dešinėje vakaruose nuo šio kelio, tarp kelio ir Kertuojų ežero.

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 50 m į R nuo Kertuojų ežero R kranto. Aikštelė ovali, pailga P­-Š kryptimi, 55×28 m dydžio. Aikštelėje rasta lipdytos keramikos, trinamosios girnos. Jos P gale yra 15 m ilgio, 0,3 m aukščio, 5 m pločio pylimas. P šlaite, 2 m žemiau pylimo yra trikampė 12 m ilgio, 15 m pločio terasa kiek įdubusiu viduriu, per 1 m nuolaidėjanti į P. Šlaitai vidutinio statumo, 6­-7 m aukščio, V į ežerą statūs, 12 m aukščio.

Piliakalnis apardytas arimų, Š šlaitas 1991 m. sužalotas mineralizuotos kvartalinės linijos. Apaugęs praretintomis pušimis.

Š papėdėje, 0,3 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 1,9 ha. Vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas 631 000 m².

Istorija

1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radiniai neišliko. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – I tūkstantmečio pradžia.

Legendos ir padavimai

Legendos byloja, kad piliakalnį supylė raganos, nusižiūrėjusios miške gražią vietelę. Kasė žemę, nešė ją prijuostėmis ir pylė už upelio. Daug dienų nešė, kol supylė nemažą kalvą. Toje vietoje, kur kabino žemę, liko griovys. Tačiau per daugybę metų jis sumažėjo ir užslinko žemėmis. O raganų supiltas kalnas dar ir dabar dunkso. Raganaitės buvo smagios ir balsingos. Tyliais ramiais vakarais jos susėsdavo ant kalno ir užtraukdavo dainą. Joms atsiliepdavo giminaitės nuo Margakalnio (prie Juodųjų Lakajų) kalno ir aidėdavo žalia giria nuo raganaičių dainų.