Latvių piliakalnis – paslėptas lobis tarp brūzgynų

Latvių piliakalnis

Latvių Piliakalnis (Pilies Kalnas) randasi Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Jis įrengtas Sukros dešiniojo bevardžio intako krante esančiame aukštumos kyšulyje, juosiamame gilių bevardžių upelių, sutekančių prie piliakalnio Š galo, slėnių. Aikštelė trikampė, pailga Š–P kryptimi, 58 m ilgio ir 28 m pločio P krašte, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta brūkšniuotos keramikos. Jos P krašte supilti 3 tiesūs pylimai, tarp jų iškasti 3 grioviai. Pirmasis pylimas – 0,5 m aukščio, 6 m pločio. Jo 3 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į pirmą 3 m pločio, 2 m gylio griovį, už kurio kyla antras 1 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Už jo iškastas antras 1,2 m gylio, 2,5 m pločio griovys, už kurio supiltas trečias 1 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas. Jo išorėje iškastas trečias 4 m pločio, 0,9 m gylio griovys. Šlaitai nuo upelių statūs, iki 17 m aukščio. Prieš 5–6 metus pylimai centrinėje dalyje, 3 m plotyje nustumti tempiant mišką, grioviai toje vietoje užlyginti.

Latvių piliakalnis apaugęs labai tankiais krūmais ir brūzgynais, išaugusiais iškirtus eglyną.

Pasiekiamas Vievio–Paparčių (per Kazokiškes) keliu prieš staigų kelio posūkį į dešinę už Latvių pasukus į kairę (P), 360 m link sodybos, nuo jos paėjus 280 m į R (yra 50 m į P nuo Sukros upelio dešiniojo kranto, miške).

Istorija

Piliakalnis datuojamas I t-metis – II t-mečio pr.

Kasinėjant piliakalnyje buvo rastas pilies kalno monetų ir sidabro lydinių lobis, kuris eksponuojamas Kernavės istorijos muziejuje.