Lino Verdenė

Lino Verdenė

Lino Verdenė – šaltinis Švenčionių girininkijoje, Bėlio miške. Objektas yra pušynu apaugusios kalvos šlaito apatinėje dalyje prie pat Sėtikio ežero, rytiniame jo krante. Absoliutinis aukštis apie 171,2 metrus, o aukščio skirtumas tarp šaltinio ir ežero lygio – apie 0,85 metro. Iš akmenų įrengta patvankos sienelė (anksčiau buvo medinė) su 3 latakais viršuje, kuriais šaltinio vanduo įsilieja į Sėtikio ežerą.

Šaltinį maitina vanduo išsikraunantis iš fliuvioglacialinių nuogulų – smėlio, žvirgždo ir gargždo su smulkiais rieduliais. Šaltinio duburyje kunkuliuoja daugybė verpetų su pilkai gelsvu įvairaus rupumo smėliu. Šaltinis krentantis. Dugnas kietas (smėlis su nedideliais rieduliais), daug kur pasidengęs gelsvai rusvais dumbliais.

Vanduo yra gėlas, kalcio magnio hidrokarbonatinis. Jame randama daug geležies ir sieros junginių, turinčių gydomųjų savybių.

Ypač įspūdingai atrodo Lino Verdenė bei aplinka šaltomis gilios žiemos dienomis. Kadangi šaltinio vandens temperatūra, nepaisant nukritusios oro temperatūros, išlieka teigiama ir siekia apie 8 °C, vanduo baseinėlyje niekad neužšąla. Kita vertus, nuolat gausiai tekantis vanduo taip pat sunkiau užšąla. Šie visi šaltiniui būdingi elementai ir procesai sukuria tartum mažytę neužšąlančią oazę storu sniego sluoksniu apklotame šlaite. Ypatingai šaltais rytais, ledas, sukaustęs visą ežerą, bergždžiai stengiasi tą patį padaryti ir su šaltiniu.

Istorija

Vietiniams gyventojams ši vieta ypatinga, sakrali. Sakoma, kad čia nuo seno buvo švenčiamos Rasų (Joninių) šventės, vyko susibūrimai susiję su gamtos virsmais, ciklais – lygiadieniai.

Išlikę ir įdomios istorijos: senesni žmonės pasakoja, kad šlaite, aukščiau Lino Verdenės, kur yra likusi gana lygi vieta, stovėjo trobelė, kur moterėlė už pinigus pardavinėjo šaltinio vandenį. Tokiu būdu ji prisitaupė tiek pinigų, jog už juos kažkur nusipirko gerą namą… Taip pat pasakojama apie įvairiomis ligomis sirgusius žmones, kurie, vartodami šaltinio vandenį išsigydė…

Legendos ir padavimai

Pasak vienos iš legendų, šaltinis pavadintas čia gyvenusio žynio Sėtikio sūnaus Lino, kuris narsiai kovojo su kryžiuočiais, vardu. Linas suklaidino priešą, nuvesdamas jį per užšalusį ežerą, tad kryžiuočiai su sunkiais šarvais įlūžo į ežerą ir nuskendo. Kartu su jais žuvo ir drąsusis Linas. Po šio įvykio vietoje, kur buvo šventykla, išsiveržė šaltinis. Verdenė anuomet reiškė ne ką kita, kaip šaltinį.