Liudiškių piliakalnis

Liudiškių piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,5 km į šiaurės rytus nuo Liudiškių, Anykščių seniūnija, į pietryčius nuo Anykščių, 0,8 km į pietryčius nuo Liudiškių kalvos, kuri anksčiau buvo vadinama piliakalniu ir kurioje 1953 m. palaidotas rašytojas Jonas Biliūnas ir jam pastatytas paminklas (architektas Vytautas Gabriūnas). Pasiekiamas plentu 119 Molėtai–Anykščiai  pavažiavus 1,5 km, pakilus į kalną, Girelės miške pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi, už 50 m. Yra rodyklė, piliakalnio kalva matyti miške.

Piliakalnis įrengtas Šaltupio upelio dešiniajame krante Aruodais vadinamo kalvų masyvo aukščiausioje kalvoje. Iš pietų piliakalnį juosia gili upelio griova, iš pietvakarių prieina aukštuma, nuo kurios piliakalnį skiria natūrali įduba, iš šiaurės vakarų prieina gili dauba, į šiaurę ir rytus tęsiasi aukštumos.  Piliakalnis apaugęs smarkiai praretintu spygliuočių mišku.

Papėdės gyvenvietė yra 1 ha plote piliakalnio šiaurės rytų, rytų ir pietryčių papėdėse, miške. Gyvenvietę į dvi dalis dalina kelias Anykščiai – Molėtai, kelio tiesimo darbų teritorijoje gyvenvietės kultūrinis sluoksnis sunaikintas. Intensyviausias 50 cm storio kultūrinis sluoksnis pastebimas piliakalnio pietrytinėje papėdėje, aukštame bevardžio upelio krante. Jame rasta brūkšniuotos ir lygios keramikos, molinio verpstuko fragmentas. Gyvenvietė datuojama I tūkstantmečio pirmąja puse.

400 m į šiaurę nuo piliakalnio, Anykščių vienkiemių teritorijoje buvo pilkapynas, sunaikintas, tyrinėtas 1990 m.

Istorija

1990 m. piliakalnį, 1991 m. gyvenvietę tyrė Lietuvos istorijos institutas, vadovas Gintautas Zabiela. Padarius piliakalnio aikštelės rytinės dalies ir šlaito pjūvį (20 m²), rastas iki 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika, moliu drėbtos medinės užtvaros, kurios vidinėje pusėje buvo akmenų grindinys, liekanomis. Radinius saugo Anykščių muziejus. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirma puse.