Marčiupio akmuo

Marčiupio akmuo – stambus riedulys, slūgsantis Anykščių r., buvusioje Šlavėnų kaimo šiaurinėje dalyje, perduotoje Anykščių miesto plėtrai, kelio 1201 Anykščiai–Kurkliai–Balninkai–Želva  rytinėje pašlaitėje. Akmuo yra apie 150 m į pietus nuo Anykščių miesto riboženklio (ties juo veikia degalinė), giliame Marčiupio upelio slėnyje. Prie akmens pastatyta informacinė rodyklė, tačiau jos nesant šalikelėje, akmenį sunku pastebėti nuo aukšto pylimo.

Riedulys yra 3,7 m ilgio, 2,3 m pločio ir 1,6 m aukščio virš žemės paviršiaus. Akmuo rausvas, smulkiagrūdis, ovalios formos. Yra spėjama, jog didelė akmens dalis yra nuskendusi į dumblynę, kadangi akmuo guli šlapioje vietoje – karklyne.

Legenda pasakoja, kad būta vestuvių, o jaunikio tėvai nenorėję marčios. Tad pro tą vietą, kur dabar stūkso akmuo, važiuojant jaunavedžiams, uošviai marčią prakeikė ir ji virto akmeniu. Tai pat, akmuo yra paminėtas daugelyje lietuvių rašytojų kūrinių, tarp jų Antano Baranausko „Anykščių šilelyje“.

Anykščių šilelyje Marčiupio upelyje yra akmuo, apie kurį kalbama, kad šokdamas nuo jo į krantą, įkritęs į vandenį ir paskendęs neturtingas smuikininkas ir jo sužieduotinė bajoraitė.