Užubalių piliakalnis – piliakalnis, padalytas valstybių sienomis
Užubalių piliakalnis, Kartuvių Kalnas, Petruki (arba Petriki)
Užubalių piliakalnis iš pietų pusės Autorius: Zenonas Baubonis Data: 2004 04 26 Šaltinis: Z.Baubonio asmeninis archyvas Nr. 15CD 3659
Adresas
Užubalių piliakalnis. Žemėlapyje pažymėta tiksli piliakalnio vieta.
GPS
56.1445342, 25.5052069
Užubalių piliakalnis
Užubalių piliakalnis, Kartuvių Kalnas – piliakalnis Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Užubalių kaimo, Juodupės seniūnija, ant Lietuvos ir Latvijos sienos. Pasiekiamas keliu Skuomantai (Užubaliai) – Vizgybė, Užubaliuose, miško pradžioje pasukus į dešinę šiaurės kryptimi sunykusiu keliuku ir paėjus mišku link sienos 1 km, yra miške, ant Lietuvos–Latvijos sienos. Latvijoje jis žinomas Petruki (Petriki) vardu.
Užubalių piliakalnis įrengtas ant apylinkėje dominuojančios kalvos, kurios viršūnė sutampa su Lietuvos ir Latvijos siena. Aukščiausias taškas siekia 134,6 m virš jūros lygio, o pati vieta išsiskiria ne tik reljefu, bet ir unikaliu valstybės sienos akcentu – aikštelėje stovi pasienio stulpas Nr. 1251.
Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų–pietvakarių kryptimi, 26 × 13 m dydžio. Tik siaura, apie 6 m ilgio aikštelės šiaurės rytinė dalis priklauso Lietuvai, o likusi aikštelės dalis yra Latvijos teritorijoje. Lietuviškoje pusėje taip pat yra pietinis ir rytinis kalvos šlaitai. Šiaurės vakarų šlaite, maždaug 2 m žemiau aikštelės, įrengta 2 m pločio terasa.
Šlaitai labai statūs, vietomis siekia iki 35 m aukščio. Viršutinėje, apie 2 m aukščio dalyje jie dirbtinai pastatinti, pabrėžiant gynybinį piliakalnio pobūdį. Visa kalva apaugusi mišku, tačiau per ją aiškiai matoma prakirsta valstybės sienos juosta, leidžianti suvokti šios vietos geopolitinę padėtį.
Latvijos pusėje, piliakalnio papėdėje, 1937 m. buvo rastas akmeninis kirvelis, liudijantis apie seną žmonių veiklą šioje vietovėje. Latvijoje piliakalnis žinomas Petruki (arba Petriki) vardu, o lietuviškoje tradicijoje dažnai vadinamas Kartuvių kalnu.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga – I tūkstantmečio pradžia. 2009 m. jam suteikta teisinė apsauga ir jis įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Tai vieta, kur vienoje kalvos viršūnėje susitinka senovės gynybinė architektūra, valstybių siena ir išlikęs istorinės aplinkos reljefas – įdomus sustojimas keliaujantiems po šiaurinį Lietuvos paribį.
