Karmėlavos piliakalnis

Karmėlavos piliakalnis

Karmėlavos piliakalnis ir kapinynas – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Karmėlavoje. Objektas į Kultūros vertybių registrą įtrauktas 1997 m. Ant piliakalnio įsikūrusios sodybos adresas yra Piliakalnio g. 32, tačiau objektas pasiekiamas iš kitos pusės. Vykstant keliu A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, pasukama į Pylimo gatvę, toliau – Draugystės gatve iki galo, į pravažiavimą tarp garažų ir apie 150 m vingiuotu keliuku iki piliakalnio. Nuorodų į objektą ar kitos turistinės informacijos vietoje nėra.

Piliakalnis, dar vadinamas Pilimi, yra miestelio šiaurinėje dalyje, Neries kairiojo kranto aukštutinės terasos krašte. Iš trijų pusių jį juosia daubos, pietryčių pusėje yra aukštuma. Šlaitai nuo daubų pusės statūs, apie 30 m aukščio, apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais, vasarą dengiančiais vaizdą į Neries slėnį. Viršūnės aikštelė ovali, 81×61,5 m dydžio, su apardytu kultūriniu sluoksniu. Aikštelėje stovi nuosava sodyba (gyvenamasis namas, pagalbiniai pastatai, sklypas dirbamos žemės) . Aikštelę žiedu juosia 230 m ilgio platus, 9–26 m pločio ir 1–5 m aukščio, išorėje 9 m aukščio pylimas. Už jo yra 110 m ilgio, 4,5 m gylio ir 40 m pločio gynybinis griovys. Piliakalnio pietinėje papėdėje dalis griovio užpilta, o žiedinio pylimo dalis nukasta, įrengiant įvažiavimą į sodybą.

Apie 1 km į pietus nuo piliakalnio, miestelio šiaurės vakarų dalyje, yra kapinynas. 1975–1977 ir 1998–2004 tyrė Vytauto Didžiojo karo muziejus (tyrimų vadovė K. Rickevičiūtė). Ištirti 222 kapai, datuojami 14–16 amžiumi; mirusieji laidoti karstuose (juose buvo puodų su degėsiais). Rasta geležinių plačiaašmenių kirvių, peilių ir odinių makščių liekanų, adatų, ietigalių, segių, apyrankių, antkaklių, auskarų, kabučių, žiedų, antsmilkinių, smeigtukų, monetų, odinių piniginių ir rankinių fragmentų, puoštų metaliniais apkalais, skiltuvų, skustuvų, galąstuvų. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Istorija

Piliakalnyje stovėjo 1385 m. minima Visvaldės pilis, kurią 1388 m. nuo Vokiečių ordino apgynė kunigaikščio Skirgailos vadovaujami pilėnai. Gynybai buvo panaudotos bombardos. 1391 m. rugpjūčio mėn. pilį užėmė ir sunaikino nuo Ukmergės traukiantys kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas XIV a.

Karmėlavos piliakalnio tyrinėjimai

Piliakalnį aprašė Petras Tarasenka. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. 2001 m. šalia piliakalnio ieškota papėdės gyvenvietės, rastas tik akmeninis pabūklo sviedinys bei geležinis strėlę primenantis dirbinys, kurie greičiausiai susiję su kariniais veiksmais pilies apgulties metu.

Legendos ir padavimai apie Karmėlavos piliakalnį

Senų žmonių padavimuose girdėjau minint, kad milžinų amžiuje ant šio piliakalnio gyvenę milžinai, kurie buvę neapsakomai dideli ir galingi. Vienas kaimo artojas matęs, kaip sėdintis ant Karmėlavos piliakalnio milžinas per Neries upę paduodavęs už Neries ant Pilkalnės, arba Pikelnės, piliakalnio (dabar Šančių k. piliakalnis) sėdinčiam milžinui kirvį. Kartą milžinas metęs akmenį kaip trobą nuo Turžėnų kaimo piliakalnio ir įmetęs į Nerį. Tas akmuo Neries upėje tebekyšo iš vandens.

Balys Buračas. Lietuvos piliakalniai. Parengė G. Grižas. Vilnius, 2011, p. 130.