Rudikų Milžinkapis – milžino kapas virš Pyvesos

Rudikų kapinės, Naujosios kapinės, Rudikų piliakalnis

Adresas

Rudikų Milžinkapis. Žemėlapyje pažymėta tiksli milžinkapio vieta.

GPS

55.931413916343, 24.94261264801

Adresas

Rudikų Milžinkapis. Žemėlapyje pažymėta tiksli milžinkapio vieta.

GPS

55.931413916343, 24.94261264801

Rudikų Milžinkapis

Rudikių milžinkapis – kalva Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje, Alizavos seniūnijoje, Rudikų kaime. Ji stūkso ant Pyvesos slėnio šlaito, ten, kur į Pyvesą įteka upelis, žemėlapiuose vadinamas Kapuupiu. Kalvoje yra senosios Rudikų kaimo kapinės.

Legendos ir padavimai

Du milžinai per upę

Kitoje Pyvesos slėnio pusėje, Bakšėnų kaimo pakraštyje, stovi Bakšėnų piliakalnis. Rudikų kaimo senolis Juozas Petrulis (gim. 1870 m.) pasakojo, kad seniau ant abiejų kalvų gyveno milžinai. Vienas – čia, Rudikuose, kitas – už upės, ant Bakšėnų kalvos. Jie buvo tokie dideli, kad, ištiesę rankas per Pyvesą, galėdavo pasisveikinti ir pasikalbėti. Kai milžinai numirė, žmonės juos palaidojo ir supylė ant jų kalnus. Rudikų kalva nuo to laiko ir vadinama Milžinkapiu.

Rudikų kaimo kapinių vaizdai
Rudikų kaimo kapinių vaizdai. Nežinomas fotografas XX a. 4 deš. Šiaulių „Aušros“ muziejus

Tokie padavimai Lietuvoje dažni: žmonės matė didžiules kalvas, kurių kilmės nesuprato, ir aiškino, kad jas supylė arba ant jų gyveno milžinai. Bet Rudikų pasakojimas išskirtinis tuo, kad jame dvi kalvos susietos į vieną istoriją, o Pyvesos slėnis tampa milžinų susitikimo vieta.

Raganytė – laumių maudynės

Pyvesos slėnis tarp Milžinkapio ir Bakšėnų piliakalnio vadinamas Raganyte. Tikėta, kad pavasarį, kol per Velykas vanduo dar nepašventintas, šioje upės vietoje maudosi laumės ir raganos. Šį vietovardį 1935 m. užrašė Rudikuose gimęs kraštotyrininkas Juozas Petrulis, kuris surinko daugybę apylinkių pievų, upelių, kalvų ir kelių pavadinimų. Ne veltui ir upelis prie pat kalvos vadinamas Kapuupiu: vietovardžiai čia patys pasakoja apie kapus ir senuosius tikėjimus.

Kapinės ant milžino kapo

XIX a. pirmoje pusėje ant Milžinkapio buvo įrengtos Rudikų kaimo kapinės. Žmonės jas vadino Naujosiomis kapinėmis, nes jos buvo naujesnės už senesnes laidojimo vietas. Kapinės nedidelės, jaukios, apaugusios medžiais. Jose palaidota daug Stančikų giminės, nuo seno gyvenančios Rudikuose, narių. Kai kurie seni paminklai išliko iki šių dienų.

Rudikų kaimo kapinių vaizdai
Rudikų kaimo kapinių vaizdai. Nežinomas fotografas XX a. 4 deš. Šiaulių „Aušros“ muziejus

Ant kalvos kadaise gulėjo didelis akmuo. Kunigo užsakymu iš jo buvo iškaltas antkapis su 1863 m. data. Šiandien data jau nebeįskaitoma. Netoliese buvo ir daugiau akmenų su vardais: Velnio skrynia ir Laumės lova. Deja, jie neišliko, liko tik pavadinimai.

Piemenų lobis

1910 m. ant Milžinkapio piemenys rado monetų lobį ir pasidalijo jį tarpusavyje. Kokios tai buvo monetos ir iš kurių laikų, nežinoma. Lobis neatsidūrė muziejuje, ir jo pėdsakai dingo kartu su piemenų kišenėmis. Bet pats radinys įrodo, kad kalva žmonėms buvo svarbi dar gerokai prieš kapines.

Rudikų kaimas

Rudikai įsikūrė XVI a., valakų reformos metais. Jau 1581 m. kaime buvo 29 sodybos. Seniau kaimas vadintas Sipainiais. Vietiniai pasakoja, kad naujasis vardas atsirado po maro, kai atsikėlę gyventojai kasė griovius ir sausino durpingas pievas. Iš to darbo jie grįždavo rudomis durpėmis išsitepę nuo galvos iki kojų. Taip juos ir ėmė vadinti rudikais.

Kaimo istorijoje būta ir tamsių puslapių. 1646 m. dvi Rudikų moterys buvo apkaltintos raganavimu ir sudegintos. Stančikų sodyboje iki šiol yra keli akmenys su išgręžtomis duobutėmis. Vienas jų, su 11 cm duobute, įmūrytas į molinės daržinės pamatą. Vietiniai juos laiko senovės aukų akmenimis.

Rudikų kaimo kapinių vaizdai
Rudikų kaimo kapinių vaizdai. Nežinomas fotografas XX a. 4 deš. Šiaulių „Aušros“ muziejus

Šiandien Rudikuose gyvena vos keli žmonės, tačiau kaimo kryžiai, šv. Jono stulpas ir kapinės ant Milžinkapio vis dar mena gyvą bendruomenę, kuri čia gyveno šimtmečius.

Kaip nuvykti

Rudikai yra apie 10 km į šiaurę nuo Kupiškio ir 2,5 km į pietryčius nuo Salamiesčio. Kaime važiuokite pro buvusią Dyrų sodybą vingiuotu kaimo keleliu, o sankryžoje sukite į dešinę. Kelelis atves prie kalvos ant Pyvesos slėnio šlaito.

Patarimai keliautojui:

  • Kalvoje yra veikiančios kapinės, todėl elkitės pagarbiai.
  • Nuo kalvos pažvelkite per Pyvesos slėnį Bakšėnų link – ten stovi antrasis padavimo milžinas. Abi vietas verta aplankyti kartu.
  • Netoliese yra ir daugiau padavimų vietų: Gūdžkapis, Dijokalnis bei Gyvakarų akmuo, vadinamas Velnio pėda.

Rudikų Milžinkapis – vieta, kurioje persipina kelios epochos: padavimas apie milžiną, piemenų rastas lobis, kunigo iš akmens iškaltas antkapis ir kaimo žmonių kapai. Atsistokite ant kalvos, pažvelkite į Pyvesos slėnį ir pabandykite įsivaizduoti, kaip per jį tiesiasi milžino ranka.

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *