Riklikų šaltinis

Riklikų šaltinis

Riklikų šaltinis – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, esantis Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, Svirnų II kaime, dešiniajame Šventosios krante. Šaltinis patenka į Kavarsko girininkijos (1338 kv., 12, 13 skl.) ir Šventosios valstybinio ichtiologinio draustinio teritoriją.

Šaltinis pasiekiamas iš kelio 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis  Riklikų kaime, pasukus kalvos papėdėje pro dvi pakelės sodybas link Šventosios. Keliukas apie 0,8 km eina paupiu (prieš srovę), taip pat ir per buvusio gelžbetonio gamybos cecho teritoriją. Orientyras – transformatorinė elektros pastotė, esanti už 100 m nuo šaltinio. Pusiaukelėje iš kairės pravažiuojamas buvęs Riklikų piliakalnis. 2016 m. balandžio mėn. duomenimis, vieta šaltinio prieigose buvo apleista, prišiukšlinta.

Versmė trykšta iš užpelkėjusios kalvos ir teka žemyn šlaitu trim upeliais, kurių šiaurinis labiausiai vandeningas. Vandens srautai skverbiasi pro tankius krūmokšnius. Šaltinis randasi valstybės žemėje, jo plotas užima 0,46 ha.

Šaltinio vanduo gėlas, turi daug mineralinių medžiagų. Bendroji mineralizacija 636 mg/l. Jis kietas, pasižymi virinant lengvai pašalinamu kietumu. Bendrasis vandens kietumas 8,35 mg-ekv/l. Vandenyje neaptikta nitritų ir amonio, bet jame didesnė už fonines reikšmes nitrato koncentracija (8,99 mg/l).

Legendos ir padavimai apie Riklikų šaltinį

M. Balinskis XIX a. viduryje rašė, kad šaltinis Kragzła buvęs lietuvių pagonių laikomas šventu: „Źródło zwane po litewsku Kragzła, które u pogan litewskich za święte uwazaném było” (Baliński, 1886). S. Didžiulis XIX a. pabaigoje Riklikų šaltinį vadino šventąja versme Kriogžle.

„Versmė iš viršaus krenta žemyn, būta malūno, sako net buvusi šventvietė. Moterys ir dabar eina ten akių plauti ir tą vandenį buteliais nešasi namo“ (P. S. Griganavičius, 30 m., Riklikuose. U. M. Guzevičiūtė, 1935 m. – LŽV; Vanduo krinta nuo kalno žemyn per 12 sieksnių – Smigielskis B., 1909). „Ten nuėjo, nusiprausė, sako nori būt gražus. Ir mes aidavom nuspraust, kad gražios būtumėm. Apsitaškom, kų. Tas vanduo buvo neapsakytai skanus“ (P. V. Grincevičienė, 78 m., Riklikuose. U. Vaitkevičius, 2005).

Šaltiniai kaip geografinis orientyras paminėti jau 1784 metais kelio iš Kavarsko į Ukmergę aprašyme: „Potym Dwor JPa Borowskiego przez krynicy do karczmy Rodziszewski, tu w lewo przez Rzeką Swiętą przewozem” (Vaitkevičius, 2006).