Žalsvasis šaltinis – giliausias Lietuvos urvas Pasvalio centre

Žalsvasis šaltinis

Adresas

Žalsvasis šaltinis. žemėlapyje pažymėta prie šaltinio esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

GPS

56.064944670713, 24.400280714035

Adresas

Žalsvasis šaltinis. žemėlapyje pažymėta prie šaltinio esanti automobilių stovėjimo aikštelė.

GPS

56.064944670713, 24.400280714035

Žalsvasis šaltinis

Žalsvasis šaltinis – povandeninis karstinis urvas ir versmė Pasvalio mieste, kairiajame Lėvens krante, apie 400 m žemiau Svalios žiočių, šalia Kalno gatvės. Jo gylis siekia 20 m, todėl tai giliausias Lietuvos urvas, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“. Nuo 1985 m. šaltinis saugomas kaip valstybinis hidrogeologinis gamtos paminklas.

Pasvalys stovi ant vieno įdomiausių Lietuvos gamtos reiškinių – Šiaurės Lietuvos gipso karsto. Giliai po žeme slūgso gipso ir dolomito klodai, kuriuos požeminis vanduo pamažu tirpdo. Susidaro tuštumos, o kai virš jų kybanti žemė nebeišlaiko, ji prasmenga. Taip atsiranda smegduobės. Kai kur aplink Pasvalį viename kvadratiniame kilometre jų būna nuo 20 iki 80.

Žalsvasis šaltinis gimė būtent taip. 1950–1960 m. vos už 5 m nuo Lėvens atsivėrė įgriuva. Joje ištryško šaltinis, bet netrukus pranyko. Kiek toliau gyvenusi Monkevičių šeima buvo įsirengusi svirnelį, kuriame nakvodavo. Vieną naktį svirno gale netikėtai ėmė plūsti srovė. Kad vanduo nepaplautų statinio, kaimynai skubiai nešė akmenis ir vertė juos į duobę, tačiau užversti jos taip ir nepavyko. Apie 1960 m. smegduobėje galutinai įsitvirtino dabartinis šaltinis.

Iš smegduobės dugno besiveržiantis požeminis vanduo išrėžė salpoje kelių metrų ilgio vagą. Jos dugnas padengtas šviesiai pilkomis, vos žalsvo atspalvio nuosėdomis, o gipsas vandenyje sklaido saulės šviesą. Todėl, žvelgiant iš viršaus, versmė atrodo paslaptingai žalsva. Iš čia ir jos vardas.

Smegduobės skersmuo – apie 5 m, ties vandens paviršiumi – apie 4 m. Viena jos pusė atsiveria į upės slėnį, kita įsirėžusi į 3 m aukščio Lėvens šlaitą. Šonuose matyti gipso ir dolomito gabalai. Vanduo skaidrus, šaltas, mineralizuotas (apie 2,4 g/l), kalcio sulfatinis-hidrokarbonatinis, ir skleidžia aiškų sieros vandenilio kvapą. Per sekundę šaltinis išleidžia 8–12 litrų vandens, todėl tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone.

Vandens temperatūra visus metus laikosi apie 7,5–8 °C. Todėl šaltinis niekada neužšąla, o žiemą neužšąla ir 10–12 m Lėvens atkarpa, kur jis įteka į upę, o kartais net 500 m upės juosta. Ten mėgsta žiemoti antys.

Žalsvasis šaltinis
Žalsvasis šaltinis. Antanas Stapulionis (fotografas) 1999 m. Pasvalio krašto muziejus

Urvas po vandeniu

Ilgai manyta, kad šaltinis yra apie 8 m gylio. 2006 m. balandį, bendradarbiaujant Lietuvos speleologų klubui „Aenigma“ ir Maskvos speleoklubui „Sokolniki-RUDN“, į šaltinį pirmą kartą panėrė garsus Rusijos speleologas naras Aleksejus Aksionovas. Tai, ką jis rado, nustebino visus.

Po maždaug 5 m skersmens šuliniu, kuris baigiasi akmenų ir nuolaužų užvarta, urvas išsišakoja į dvi sales:

  • „Aenigma“ pavadinta speleologų klubo garbei. Ji driekiasi į pietų–pietryčių pusę, yra 5–12 m pločio, lubos iki 5 m aukščio, nuožulniai leidžiasi nuo 7 iki 16 m gylio. Grindys nuklotos nuo lubų nukritusiais luitais.
  • „Saulėtoji“ turi linksmą istoriją. Aksionovas buvo susilažinęs su lietuvių tyrinėtoja Saule Pankiene, kad antros salės nėra. Ją radęs, jis lažybas pralaimėjo ir pavadino salę jos vardu. Ši salė driekiasi į šiaurės–šiaurės vakarų pusę ir leidžiasi iki 15 m gylio, kur lubos ir grindys beveik susiglaudžia.

2007 m. vasarą Lietuvos techninio nardymo klubo narai „Saulėtosios“ salės gale rado siaurą vertikalų praėjimą į dar žemiau esančią „Žemutinę“ salę ir pasiekė 20 m gylį. Jie aptiko ir daugybę praėjimų, per kuriuos su įranga nardytojas nebeprasibrauna, todėl urvas gali būti dar didesnis.

Nardyti čia nepaprastai sunku. Vos palietus sienas, vanduo akimirksniu susidrumsčia, o natūralios šviesos gelmėje beveik nėra. Lubas sudaro sluoksniuotas gipsas, toks nestabilus, kad nuo iškvėpto oro burbuliukų iš viršaus ima kristi smulkios atplaišos, tarsi po vandeniu snigtų. Kartais atitrūksta ir didesni akmenys. Urvas tebėra gyvas: gipsas toliau tirpsta, o šulinys pamažu platėja.

Gydomasis sieros vanduo

Sieros kvapo vanduo Pasvalyje buvo žinomas dar prieš dabartinio šaltinio atsiradimą. 1897 m. gydytojas Š. J. Meras žurnale „Vrač“ („Gydytojas“) aprašė čia buvusį bespalvį, sieros kvapo šaltinį su mediniu rentiniu. Pasakojama, kad į Pasvalį atvykę žmonės apsistodavo privačiuose namuose ir šiuo vandeniu, įkaitintu karštais akmenimis, mediniuose kubiluose gydė reumatą, neuralgiją, sąnarių uždegimus ir odos ligas. Kalbėta, kad gydymas, ypač nuo reumato, būdavo sėkmingas.

Šaltinis šiandien

Žalsvasis šaltinis – lankomiausia Pasvalio vieta. Jis yra mieste, parke prie Lėvens, todėl pasiekiamas pėsčiomis. 2020 m. vieta pritaikyta lankytojams ir pastatytas informacinis stendas. Čia atvyksta ir narai iš Lietuvos bei užsienio.

Link šaltinio
Link šaltinio. Vilensija (fotografas) 2014 m.

Gamta vis dėlto primena savo galią. Šaltinį juosianti akmeninė tvora stovi ant gipso, o šiam tirpstant, gresia įgriuvimai. Liūtys ardo šlaitą, o vanduo graužia krantus. Specialistai perspėja ir dėl kito pavojaus: miestui plečiantis ir kasant žemę, gali keistis požeminio vandens lygis, todėl šaltinis vieną dieną gali išnykti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado.

Kaip nuvykti

Šaltinis yra Pasvalio centre, Kalno gatvės dešinėje pusėje, prie Lėvens upės. Lankymas nemokamas ir neribojamas.

Patarimai keliautojui:

  • Nelipkite per tvorą ir nesilenkite prie kranto, nes smegduobės kraštai nestabilūs.
  • Nardyti čia gali tik patyrę urvų narai, o vietoje niekas nesaugo.
  • Atvykite žiemą: neužšalusi žalsva versmė tarp sniego ir besiburiuojančios antys sukuria ypatingą vaizdą.
  • Netoliese verta aplankyti ir Pasvalio krašto muziejų, kur galima sužinoti daugiau apie karstą ir krašto istoriją.

Žalsvasis šaltinis – vieta, kur po miesto parko pievele slypi visas požeminis pasaulis: tirpstantys gipso klodai, nardytojų atrastos salės ir šimtmečius žinotas gydomasis sieros vanduo. Pažvelkite į žalsvą versmės akį ir pagalvokite, kad 20 metrų po jumis, tamsoje, nuo gipso lubų tyliai krinta povandeninis sniegas.

Žalsvasis šaltinis/Greenish spring cave diving, Pasvalys, Lithuania

Palikite atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *