Kalninių Mijaugonių piliakalnis

Kalninių Mijaugonių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Pilimi – piliakalnis ir gyvenvietė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, Kalninių Mijaugonių kaime, Gilučių seniūnija. Pasiekiamas plentu  143  Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys  pavažiavus 550 m, pasukus į kairę vakaruosna lauko keliuku, už 300 m – yra priekyje, 100 m į pietus nuo dujotiekio, 0,4 km į šiaurę nuo kelio  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje, kurį iš šiaurės vakarų, vakarų, pietų ir pietryčių supa griovos. Šlaitai nuo griovų 6–10 m aukščio, buvę pastatinti, vakariniame šlaite pastatinimas tebėra gana ryškus. Iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma, nuo kurios piliakalnį skiria tik 2–2,5 m aukščio šlaitas, prieš kurį anksčiau buvo griovys; dabar pastebimas tik nežymus įdubimas. Viršuje yra 55 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir 43 m pločio šiaurės rytų gale aikštelė, žemėjanti ir nusmailėjanti pietvakarių kryptimi. Jos šiaurės rytų gale anksčiau buvo pylimas, nuskleistas ariant.

0,75 km į šiaurės vakarus nuo Kalninių Mijaugonių piliakalnio, 1 km į šiaurę nuo kelio Vilnius – Kaunas, Strošiūnų girininkijos Strošiūnų miško 58 kvartalo rytiniame pakraštyje (Kaišiadorių miškų urėdija) yra Kalninių Mijaugonių pilkapynas.

Istorija

I tūkst. po Kr. čia stovėjo medinė pilaitė, priklausiusi rytinių baltų giminei. Piliakalnyje aptikta lipdytos keramikos šukių. 1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. 1992 m. įtrauktas į istorijos ir kultūros paminklų sąrašą, o 1999 m. paskelbtas kultūros paminklu.

Piliakalnio šiaurrytinėje papėdėje yra saugoma senosios gyvenvietės teritorija (I tūkstantmetis). Ši akmens ir geležies amžių gyvenvietė aptikta 1995 m. Čia rasta lygios ir grublėtos, lipdytos, žiestos keramikos, skaldytų akmenų, taip pat vėlyvojo neolito laikų titnago dirbinių. 1998 m. gyvenvietė įtraukta į paveldo registrą, paminklu paskelbta 1999 m. Gyvenvietė kartu su piliakalniu sudaro kompleksą. Šiame komplekse 2011 m. buvo atlikti vizualinės apsaugos zonos žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai (vadovas – Marius Petkus), tačiau jų metu kultūrinio sluoksnio ir radinių aptikta nebuvo.

Padavimai ir legendos

Seniau kaime buva visokių baikų, tai vaidenosi, ale man tai nieka nebuva, mes jau netikėjam, tik kiti dar šnekėja.

Kadaise rodėsi. Mijaugonių piliakalnij, saka, yra užkasti senobiniai pinigai. Buva tokių mėgėjų, vaikščio­ja, kasinėja, badi žemi, ale kad kas rast ką, tai negirdėjau. Šnekėja, kad buva koki tai plenikai, tai jiej an pečių suneši šitu piliakalni, dari kalnu.

Zofija Kasciukevičiūtė Beliukevičienė

Mana tėva žemi buva palei Mijaugonių piliakalni ir miškas už piliakalnia priklausi mum. Tėvas dar dyrba ir kalnu, ale Smetonos laikais atvažiava iš Kauna koki tai ponai ir uždraudi tėvui dyrbt, art an piliakalnia, saki sumokės, ale tėvas turėja virš 30 hektarų žemis, tai jam to kalna visai nereikėja.

Žmonės ty kasinėja, ieškoja auksa. Ty toliau už kalna, miške buva tokia vieta ,,arzniekas“ tai ty, saka, buva užkasta auksa, dėželėm sustatyta, tik kad niekas jo nemati.

Buva šneka, kad po kalnu yra koks tai rūsys nuog senų laikų. Tėvas pasakoja, kad priekalnėj buvus kokia tai smaliarnia, likį anglių. Kiti saka, kad piliakalnij užkasti 3 auksiniai kardai, dar kiti – kad auksinė karieta prasmegus.

Gadliauskų sodyboj, už piliakalnia, ty in valdišku mišku buva akmuo su pasagos ženklu. Saka, jį jau inmūrina pamatuosna ar kur, ale tikrai buva.

Andrius Petkevičius

Kap mes buvam maži, dar pasakoja seni žmonys, kad mata an Piliakalnia ugnis, kalbėja, kad kas tai ty buva užkasta, ale aš jau nepamenu.

Saka, kad ant Mijaugonių piliakalnia naktim žmonys dažnai matydava ugnelas blykčiojant, tai kaima bernai, pasidirbį gelažinius kinžalus, aidava ant kalna ir badydava skylas, ieškoja auksa, ale niekas nieka tynai nerada.

Pajauciškėse buva sena bažnyčia, tai kap jų nugriovi, stati Žasliuose.

Emilija Janavičiūtė Janavičienė